Regis Lietuvoj gili ziema, pats isalas. O siandien pas mumi vejas blaskesi skersai isilgai ir bangos nebeistvere kedeno pakrante. Taigi, pavasaris ir pas mumi dar laukia uzgaveniu kovos. Chi, su lietuvem nutarem "kepsim blynu antradieni". Tai vienas is momentu, kada labai noreciau pabuti Rumsiskese, paselti ir uzkrimsti mamos keptu sirdiniu blynu…
Regis gyvenimas cia pamazele bando virsti rutina. Rytai parduoti hebraju kalbai. Mums tai – akivaizdus issukis. Issukis suprasti, nes visu darbuose velniskai reikia sios kalbos. Ir dar – zydai mano, kad si kalba skirta tik jiems. Girdi, tik jie gali ja moketi. Cha, niu mes dar paziuresim;)
Po pietu jau ipratau drozti i Menu centra. O jis man labiau ir labiau patinka. Ten veiklu kiek tik nori. Dabar dar ir pati isitrauksiu su savo idejom ir darbais. O tai daug idomiau. Nors ir stebet buvo nerealiai idomu! Bet daba dar ir pati galesiu si ta nuveikti.
Projektu vadybininkas uztiko mane fotografuojancia ir jau daba turiu uzduoti pristatyti visa menu centra. Dar pasiuliau keleta darytu ideju is Lietuvos + kazka naujo, ir ziu, susidomejo. Nu matysim – bet jauciu, kad vis labiau ir labiau isitvirtinu.
Ypac darbe – menu centre – sutinku nerealiai idomiu ir kurybingu zmoniu.
Taigi nera kada dykaduoniauti. Savaites eigoje vos spek suktis – vakarais ziu ir renginiu nemenkai. Kas smagiausia – mano sugyentiniai dirba skirtingose vietose, tai mes galim dalintis info ir pazintimis. Stai viena lietuve dirba su Andaluzijos orkestru, tai ziu ir mus isimeta I autobusa ir varom I koki Izraelio miesteli. O muzika – arabiskai zydiskai griebia uz sirdies. Vakar netiketai uzklydau I "Shalom Izreal" pop-folk koncerta. Kas kur zino kokia vieta, iskart informuoja ir droziam. Nesnaudziam. Ner ko…
Pries keleta savaiciu buvom istruke I Izraelio pati pieciausia taska – miesteli Eilata, apkabinta Egipto ir Jordano. Vien keliones autobusu butu pakake – vaziavom Negevo dykuma. Vaizdai – nerealus!!!!! Imanyciau, tai sokciau ir eiciau pasibludyt. Kur ne kur beduinu kaimeliai, ziu Negyvosios juros gabalelis kyso.
Pats miestukas – alia poilsinis nieko ypatingo – bent jau ne mums, apart to, kad ilsisi ant Raudonosios juros kranto. Taciau jei pabegus apie 15km, - Timna slenis. Is slenio kalnuose, primenanciuose Amerikos kanjonus, padarytas parkas. Pazymetas trekai, kuriais glai shiausti.
Butu lyg viskas ir nieko – vaizdai eilini karta nerealus, kopiam sen, kopiam ten. Vaziavom 5 sugyventiniai, bet 3 buvo isvyke anksciau, mes dvi lietuvaites kiek veliau. Nesakyciau sito fakto, jei nebutu neiprastos pabaigos. Nors kaip Jole pasakytu, su eva paprastai neiseina. Taigi, trumpai drutai – kai jau buvom praktiskai beveik prieje paskutini taska, mes… pasiklydom… dvi lietuvaites geltonplaukes melynakes. ir nejuokas. Sutemo. Kalnai kaip nebylus milzinai stukso. Kad butu nors zodi istare, kurion pusen eiti. Einam vienu keliu, kryzkele. Blogiausia, kad patikrinus kiekvienos kryzkeles kelia, sis veda aklikelin. Tai visa laime, kad vienas keliukas – pas seniuka. Tiesa sakant, pas ta seniuka mes ir anksciau buvom uzklyde, sis mums placiu mostu ir nurode, kur eit. O kad varge - nei vienas is jo pasiulytu variantu netiko… Taigi, po keliu valandu tamsoje blaskymosi ir absoliutaus beviltiskumo jausmo, grizom pas seniuka. Tai sis mus I masina (visa laime, kad jis mokejo anglu kalba, nebuvo absoliutus zydas, o arabas [mat per saba tikri zydai masinom nevazineja], ir nuveze iki pagrindinio kelio. Tai jau po to buvau pasiryzus tuos likusius 15km iki Eilato ir pesciom pareit. JUK ZINAI KUR EIT – tai svarbiausia! Bet laime ir cia padave ranka – kaip tycia Eilate koncertas, tai zmogu daug vaziavo ir vieni prigriebe mus ir pametejo. Dar taip nusikalus nebuvau…
Chi. Nu o kita diena – absoliutus pasyvas palyginus. Maudemes Raudonojam akvariume. Nu kaip kitaip gali vadint sia jura, kai plaukioji tarp zuvu – dryzuotu, ryskiaspalviu…
Taigi, neblanki kasdienybe pasviezinama dar margesniais kelioniniais ispudziais…
Sugyventiniai – istisas paradas idomybiu, kurias reikia atrast, priimt ir dziugaut. Visi kurybiski – pvz. dirbantys televizijoj fainucius klipukus suka, jakobas su downo sindromo vaikiukais per mena darbuojasi, viena andaluzijos orkestre. Tik kol kas viena lietuvaite nelabai patenkinta tuo ka daro. Bet kadangi turim atidirbta sistema "buk naglas!", tai tuoj ir jai pasiseks.
Regis tiek… Laukiu kitu nuotykiu!
No comments:
Post a Comment