tag:blogger.com,1999:blog-112994642012-02-27T02:18:55.328ZKeliauju. Iki galo nesuprantu, kodėl minu vieną ar kitą žingsnį... Šventas vidinis knibždėjimas neapvilia. Čia guldau savo nekasdienišką kasdienybę...evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comBlogger3221100tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-30562590856791865032011-11-10T20:42:00.002Z2011-11-10T20:48:46.274Z<span style="font-family:verdana;">Bildantys traukinio ratai ir pieniška kava. Bėgantys vagonai ir mintys. Galiausiai prisėdu drauge su rudu cukrumi gerai išmaišyti savo neištirpstančius rupius jausmus. </span><br /><br /><span style="font-family:verdana;">Ryt vaikščiosiu prisiminimų alėja. Kadais Euroclass'as Silkeborgo Hojskole mano horizontuose įrašė naujų svajonių, koridoriuose ir klasėse įspausti įvairialypiai išgyvenimai. Šįkart išdrįsau juos iš senos kartono dėžės iškrapštyti, išvėdinti ir gal kokį naują šilko siūlą įsiūti. Bet tai ryt... Šiandien aš dar blaškausi savo pastarųjų dienų verpetuose. </span><br /><br /><span style="font-family:verdana;">Kaip maža mergaitė tyliai kaupiausi, kad galų gale išdrįsčiau ištarti 'mama tėti, iškeliauju'. Regis skaitiklyje jau prasisuko ne vienas tūkstantis mylių, bet šis iššūkis kelia šiurpą mano artimiausiems. Kita vertus, mano sraigės ar vėžlio amplua nebestebina dažnos brangios dūšios. </span><br /><br /><span style="font-family:verdana;">Nerimas ir mirties baimė gąsdina ne vieną. Aplenkti pavojų, netampyti Dievo už ūsų. O kita vertus, pasitikėti... Šie du kol kas nekošeriniai produktai nesusiderina viename patiekale. Vieni pažįstami nutrūktgalviškai palaiko idėją, artimesnieji bando nutiesti tvoras, apsaugusiančias mus nuo mūsų pačių naivumo. </span><br /><br /><span style="font-family:verdana;">Stefano mirtis manyje išgramdė paskutines išdidumo košės šaukštus, nurengė ir paliko sielą alkaną paprastumo. Jis drauge su gyvenimo vargo bei džiaugsmo nepatyrusia Patricijos siela įsipareigos angelavimo bent pusantrų metų truksiančiai dieninei tiek naktinei pamainai. </span><br /><br /><span style="font-family:verdana;">Kitas mano blogas tikiu bus kur kas praktiškesnis. Šiandien sau leidau pragrot keletą liūdnesnių ir filosofiškesnių akordų. Ek tie traukinio ratai... </span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-3056259085679186503?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-55122044514763481662011-10-11T00:39:00.010Z2011-10-11T02:50:38.321Z<span class="Apple-style-span"><br />'Good luck on your adventure!' (sėkmės jūs</span><span class="Apple-style-span">ų nuotyky!) <a href="http://www.alastairhumphreys.com/">Alastair Humphreys</a> parašas nugulė mano kiek apleisto, bet labai branginamo Paulo Coehlo citatomis išmarginto dienoraščio pirmąjame puslapyje. Širdis spirgėjo. Juk šio keliautojo dviračiu aplink pasaulį ir pėsčiomis per Indiją nuotykiai pasėjo tą mūsų neramybės sėklą, o dabar gausiai palaistė. Įtarėm, kad aštrios kritikos ar pašaipų adatos dar tik lūkuriavo mūsų plano it vudu lėlės. Laimei, Niukastlio lietuviškieji piliečiai tik skatino mus vis dar šviežiam apsisprendimui. <div><br /></div><div>Žinoma, pasiklausius Humfrio </div><div><img src="http://1.bp.blogspot.com/-9YYxa75CCnI/TpOekRLGpLI/AAAAAAAACNg/1ofpJYultDM/s320/IMG_1148.jpg" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5662043502457300146" style="float: right; margin-top: 0px; margin-right: 0px; margin-bottom: 10px; margin-left: 10px; cursor: pointer; width: 320px; height: 214px; " />keturiasdešimtūkstantinės kelionės įspūdžių, mūsiškis nuotykis it kūdikis kažkur prunšteli. Nuriję kuklybės gumulą gerklėje, pliaukštelim vienas kitam per petį. Tai - MŪSŲ iššūkis. Manau, kad tai yra svarbiausia...</div><div><br /></div><div>Po truputį ruošos darbai įgauna pagreitį. Karolis - organizuotas žmogus, iškart įtaisė <a href="http://www.freedcamp.com/">įrankėlį</a>, padėsiantį mums tvarkingai sumegzti visas gijas: vizos, vakcinos, biudžetas, draudimas. Regis trejų mėnesių, jau dabar spėriai garuojančių, turėtų pakakti visiems rūpesčiams išrikiuoti...</div><div><br /></div><div>Ant sienos puikuojasi slidaus paviršiaus žemėlapis, kuriuo nuvinguriavo juoda grubi linija. Jos vagą mes dar kreipsim, bet regis krantai po truputį įgauna šiokias tokias formas. </div><div><br /></div><div>'Ko jūs ten važiuojat?' atsidūsta vienas po kito net ir ištikimiausieji. Taip, kelionės tikslas svarbus, ir ant Ramiojo vandenyno mes jį išrašėm. 'Apkeliauti pasaulį' storai apibraukė Karolis. Nei daug nei mažai. 'Apkeliauti ap-link pa-saulį' mūsų draugas ir ištikimas palaikytojas Justas pakartojo šį trižodį bent penkis kartus, kai jam pakuždėjau šią paslaptį. Taip, pirmas kartas nuskamba kur kas neįtikinamiau nei penktasis. Matyt prisireiks drąsos ir ryžto...</div><div><br />Ties pusiauju ant žemėlapio išsirikiavo mažesni uždaviniai: skleisti žinią apie Lietuvą, o Lietuvą šviesti apie pasaulį. Ties Peru dar spėjo įsiterpti mūsų asmeniniai tikslai. Aš visada smalsavau apie žmonėse glūdintį dvasingumą ir aikčioti ties kūrybos apraiškomis, Karoliui įdomus filosofinis pasaulio pažinimas. Dėl neišsenkančios meilės gamtai abu nesiginčijom. Matyt pavasarį ir vasarą užkoptos Didžiosios Britanijos aukščiausios <a href="https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10150291659861703&amp;set=a.10150291658621703.376668.543491702&amp;type=3&amp;theater">Snowdon</a>, <a href="https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10150325702826703&amp;set=a.10150325700951703.387872.543491702&amp;type=3&amp;theater">Scafell pike</a> ir <a href="https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10150338338381703&amp;set=a.10150338336916703.391838.543491702&amp;type=3&amp;theater">Ben Nevis</a> bei kitos Jorkšyro ir ežerų regiono aukštakalvės, ir Coast-to-coast (nuo jūros iki jūros) <a href="https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10150316219836703&amp;set=a.10150316219006703.384764.543491702&amp;type=3&amp;theater">solo kelionė dviračiu</a> atvedė į Kitą iššūkį. Gąsdinantį ir traukiantį savo paslaptimi bei nežinomais pavojais.... </div><div><br /><br /></div><div><br /></div><div><img src="http://1.bp.blogspot.com/-bL6MBZu5mP4/TpOdX10MBcI/AAAAAAAACNU/S6CrIANN7HE/s320/IMG_1146.jpg" style="float:left; margin:0 10px 10px 0;cursor:pointer; cursor:hand;width: 320px; height: 214px;" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5662042189443368386" /><img src="http://3.bp.blogspot.com/-zOcEQ1--1ds/TpOdXoXzPEI/AAAAAAAACNI/xkmV1SMdzeA/s320/IMG_1108.jpg" style="float:left; margin:0 10px 10px 0;cursor:pointer; cursor:hand;width: 214px; height: 320px;" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5662042185834642498" />Šiandien bičiulio Rėjaus Baksterio sukurtos <a href="http://www.turningtides.org.uk/resources">vertybių kortos</a> išsirikiavo ant mano kilimo. 'Kokios mūsų komandos vertybės?' Gurkšnodami žalią arbatą ir krimsdami duoną su medumi mes po truputį sudėliojome bendrą kelioninių vertybių pasijansą:</div><div><br /></div><div>taika, atvirumas, mokymasis, nuostaba, bendradarbiavimas, pagarba, ryžtingumas, laisvė, atsakomybė, drąsa.</div><div><br /></div><div><br /></div></span><span class="Apple-style-span"><div>Tikriausiai visa tai skamba naiviai... Ir jei ne <a href="http://www.edinburghmountainff.com/">Edinburgo kalnų filmo festivaly</a> mus įkvėpę alpinistai <a href="http://www.edinburghmountainff.com/speaker_sun_night.htm">Catherine Destivelle</a> bei <a href="http://www.edinburghmountainff.com/speaker_sat_aft.htm">Andy Turner</a> ir BASE šoklė <a href="http://www.edinburghmountainff.com/speaker_sat_night.htm">Karina Hollekim</a>, ultrabėgikė <a href="http://fionarenniewhw.blogspot.com/">Fiona Rennie</a> ir mūsų vedlys nuotykių ieškotojas Humfris, mes tikriausiai vis dar galvotume, kad gyvename kažkiokioj pasakoj išrašytoj ant žemėlapio. Kol kas juk tai tik pasaka...</div></span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-5512204451476348166?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-41787122591336959872011-09-30T00:07:00.000Z2011-10-11T00:19:32.081Z<a href="http://2.bp.blogspot.com/-fUEzAnz4w-o/TpOI2MQ80LI/AAAAAAAACM8/sB-xzv30UsI/s1600/view.jpg" onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}"><img style="float:left; margin:0 10px 10px 0;cursor:pointer; cursor:hand;width: 306px; height: 306px;" src="http://2.bp.blogspot.com/-fUEzAnz4w-o/TpOI2MQ80LI/AAAAAAAACM8/sB-xzv30UsI/s320/view.jpg" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5662019621121478834" /></a>'Teliko keturios valandos'... Kas gi tai palyginus su kelių savaičių tykiu laukimu, svajonių rauginimu ir vekavimu žiemai, kuri gali ir neateiti. <div><br /></div><div>Ridenau bangomis savo nergangias mintis. Į mano brezentinių batukų galiukus jau sunkėsi vanduo, it vagis atsliūkinantis greitai ir ryžtingai. Mindžiukuoti pajūry atsakymo kur kas maloniau nei barškinti pieštuku rašomąjį stalą. </div><div><br /></div><div>'Trys minutės!'. Sėdėjom ant kopos, ir nebesuprantu, ar vėjas drebuliu spaudžia man rankas, ar širdis veržiasi per krumplius... </div><div><br /></div><div>'Ne!' - ne/reikiamas laiškas neatvažiavo. 'Taip!' - mes galutinai apsisprendžiam ilgai lauktai kelionei aplink pasaulį... </div><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-4178712259133695987?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-26685712970462686382008-06-04T02:00:00.000Z2008-06-04T02:01:22.286Zkothbiro - artinasi lietus...<br /><br />Šiandien visą dieną lašai kapsėjo į mano stoglangį. Gerai, kad didžiausias kelias, kurį sukoriau, buvo iki virdulio apačioje virtuvėje kavytei uzplikyt ir maisto katinukams pataisyt.<br />O nosį buvau įbedusi į kalną darbų, kuriuos ramiai vieną po kito pradedu įveikt...<br /><br />15d. lyg laukčiau gimtadienio dar vaikystėje... Bet tas jausmas daug paslaptingesnis... Lyg nedrįstum apie tai svajoti, tik sulaikius kvapą lauki. Kas bus...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-2668571297046268638?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-55245035715285777652008-06-03T00:33:00.002Z2008-06-03T01:26:17.634ZLaikrodis pradeda mušti paskutines 16 dienų iki kelionės. Visa laimė, kad kai kuriuos reikalus lietuviškai ekonomiškai susiderinau per abi šalis: nuo stabligės, difterijos, poliomielito, hepatito A ir vidurių šiltinės nemokamai prasisukau britų salose, o geltonojo drugio ir meningokokinės infekcijos skiepai kur kas pigesni pasitaikė Lietuvoje. Nors milijonais skiepų dar galėčiau prisifarširuoti, man regis, kad pakaks.<br /><br />Taigi, vieną riebų pliusą šalia visų pasirengimo darbų jau pasidėjau.<br /><br />Vizą po visų lenkiškų nuotykių susižvejojau. Pasirodo, pasas su viza buvo parvažiavęs kur kas anksčiau. Bet kaimynas lenkas - kadangi manęs tuo metu namuose nebuvo - paštininkui atnešus dokumentus atsisakė juos priimti, kažką nepagarbiai subambėjo ir sumosiskavo paštininkui, o pastarasis kaip tikras anglas džentelmenas nepakenčiantis pažeminimo, peštis nesirengė, bet nė nemirktelėjęs išsiuntė visą siuntinėlį atgalios į Kenijos ambasadą. Jau neprisimenu, kada buvau taip supykus. O labiausiai - dėl nepaaiškinamo bukumo. Pasirodo, jaunuolis iš vakaro buvo tiek padauginęs, kad dar iš ryto alkoholio buvau daugiau jame nei kraujo. Visa laimė, kad Lietuva turi ID korteles. Nes Lietuvą tąkart būčiau mačius kaip savo ausis. Bėda su tokiais kaimynais. <br /><br />Dabar jau kuris laikas vakarais pavyzdingai prisėdu prie vienos bendruomenės - Hospitality Club - profilių, mat į Afriką keliaujam ne tik turisto takais mint, bet su vietiniais žmonėmis susipažinti, ir iš jų lūpų daug ką išgirst ir suprast.<br />Tokios kelionės man pačios įsimintiniausios. Dar dabar galiu praskleist apdulkėjusius prisiminimus iš keliavimo "tiesiog va taip" po Egiptą, Jordaniją ar Izraelį. Ir niekada tų akimirkų neišsižadėsiu...<br /><br />Taigi, sumedžiojau gana patrauklius kelis kontaktus, skubiai apsikeitėme džiaugsmingais šūksniais... Po trupinį viskas dėliojasi į prasmingą kepalą... Gal tik giliai viduje visko vokiškai suplanuot neketinu. Nes mėgstu eiti "pagal širdį". Vis tiek visko aplankyt nepavyks, bet tie momentai "dabar jaučiu, kad sukti reikia čia" visada sužvejoja po kokį kokybišką nuotykį.<br /><br />p.s. bent jau iš padorumo noriu savo pavargusion galvelėn dar sumest kelis žodelius. Marahaba. Labas, kaip laikais. Suahili kalba...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-5524503571528577765?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1143994904590609222006-04-02T16:11:00.000Z2006-04-02T16:21:44.626Zpalikau dienorasti drauge su zieminiais obuoliais puti, o pati isejau kalbetis su fejomis... nea, fejos nusileido pas mane... <br /><br />tulpes ilsisi ir kantriai laukia.. vaikai krykstauja mirkdami savo vaikysteje. cia jie is jos issilaksto daug greiciau... <br /><br />nedristu spalvinti savo sielos iskylavimu zodziais. suvargsiu ir visos sventos minutes susirauksles... <br /><br />prietaringieji nedristu sakyti... <br />o as sakau... laiminga... dabar....<br /> <br />mano senieji batai saukiasi amzino atilsio... dar nepapriestaravo savo misijai tik delto, kad pastarosiomis savaitemis kantriai mindau asfalta, o ne imirkusius kelius... pries dvejeta valandu saule brukosi kaitinti rytinio miego, dabar jau tykiai kapsi debesys palangen... kur cia bekeliausi...<br /><br />ne tik pieniska arbata saldinta dvejais cukrumis varsto mano britiskos kasdienybes batraiscius... nebedejuoju minkydama kodus - sezamai atsiverk seniai nebegalioja ciferblato rasmenyse ispaustoje visuomeneje... regis pasiduodu britiniam vasaliskumui... <br /><br />meluoju.. <br />laiko kareiveliai sujudo ir cia... gal astriau galasdami kirvius nei prancuzai... antradieni anglija streikavo... gal gerai mums - darban eit nereikejo... visi metro pasake "siandien vaiksciokit peskom"... ir ka tu sau... nuolankieji sistemai del pavojaus pensijoms isdriso netipiniam "ne"...<br /><br />keleta sestadieniu pluduriavau ekstazeje... kurybos terapija, kur procesas patrauklesnis nei rezultatai, sveikai maitinantis siela... o jei dar tavosios mintys godziai isgeriamos panasaus skonio zmogeliuku, gali ir visai istirpti oranziniame lietuje...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-114399490459060922?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1143974268321572252006-04-02T10:36:00.000Z2006-04-02T10:37:48.340Zpalikau dienorasti drauge su zieminiais obuoliais puti, o pati isejau kalbetis su fejomis... nea, fejos nusileido pas mane... <br /><br />tulpes ilsisi ir kantriai laukia.. vaikai krykstauja mirkdami savo vaikysteje. cia jie is jos issilaksto daug greiciau... <br /><br />nedristu spalvinti savo sielos iskylavimu zodziais. suvargsiu ir visos sventos minutes susirauksles... <br /><br />prietaringieji nedristu sakyti... <br />o as sakau... laiminga... dabar....<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-114397426832157225?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1140717787728587332006-02-23T17:59:00.000Z2006-02-23T18:03:07.750ZJejujejumjejum<br />Tai bent laikas isismagino pasilakstyt. Tai jau kaip Ramzis, suo teveliu, nuo grandines atitrukes, pakojuos tik ir dulksta. Visa praeita savaite biciulis austras, dar nuo neseno izraelinio laiko, sveciavos. Dienomis jis zmogus apylinkemis smizinejo ir netgi komplimentu newcastliui pazere. O kaip ir pridera seniems geriems laikams, negi savaitgali nusedesim? nea.<br /><br />O cia pasitarnavo ir mano brangiausiu zmogu pinigine dovana - sumasciau, kad jeigu mano batuota svajone turi pildytis, tai kuo anksciau, tuo geriau. Galu gale... Skotija... Aisku susigraibem koki pigesni reisa traukiniu (antraip tai cia luptum kaip burzua), ir po darbines savaites - i kelia. Tvarkingai sulaukem traukinio, susiradom kur kokia vieta ir... vidurkely BE ABEJO - musu laukia staigmenos."Jusu bilietas sitam traukiniui negalioja. Jums priklauso vaziuoti sekanciu traukiniu" upps... "Jis isvyksta uz 20 minuciu, taciau... jis nestoja toj stotelej, kurioj mes stosim. sori. " bllyyyn. "o jei pirkt nauja bilieta?" smakras tik atvipo isgirdus, ir nutarem geriau jau nesdintis is traukinio. ir visai nesvarbu, kad buvom apmeluoti aptarnaujancio personalo, ir guzciodami peciais siule pirkt nauja bilieta. na jau nea...<br /><br />tradiciskai?i kelia tranzu. atsistojom. ranka kils. o jau lediniai zvilgsniai taip nugloste, kad nejauku visai. hmm... "balsuojam" sau, nutare kad 3 valandos bus riba. vienas zmogeliukas priejo ir smarkiai vietine kalba dosniai pasidalijo ziniomis apie geresne tranzo vieta. puse mylios. oplia. moteriske sustojo. sako, jus turit uzsirasyt and lapo. pati terbelej surado rasikli ir paskubomis brukstelejo and darbinio lapo "edinburg". hehe, ne visai taisyklingai, bet argi mums rupejo. juolab, kad kita masinyte nesibodejo sustoti lygiai po keliu minuciu. ka gi. mano svajone patranzuoti uk pasipilde. sedejau visa patenkinta, valgiau skotijos priangio kalvas. kaip jau po to ir suzinojom, berwick upon tweed, zymi istorines ir siaip ribas tarp anglijos ir skotijos. taigis, viskas taip, kaip ir turi buti. pasiplepejom su exhipiu veterinaru, ir sis mus iki pat edinburgo ir atbildino. se jums traukiniai, mintyse kystelejau liezuvi.<br /><br /> joooo. edinburgas garbes zodis turi savo zavesio. roma. taip. barselona. aha. bet edinburgas tikrai spardosi tarp pirmuju mano sarase. kazkas tokio. sutemoj iriedejom, tai ta vidurmiesti pilis ant lavos kalvos labai jau garbingai mus pasitiko. nusmirinom iki stoties suzinoti apie galimas hosteliuku susispietimo vietas. ir be abejo, mums ir cia turi ivykt kas nors idomesnio. skotukas, seneliokas, gudriai aki mirkt mirkt. vaaaaaaarge, ir kur man tai matyta. taigi skotas, o jau budo - tikras arabas. issitraukes kelias nuotraukas ir sveciu knyga, jis mums pradejo burti, kad jo vieta pati istabiausia. isodines savo automibiliukan jis net nuveze i kelias vietas pasiklaust, kur pigiau - pas ji ar ten. ir ka jus, nemeluota. bevezdamas mums, jis kaip uzsuktas rode visas zymesnes vietas, nepamirsdamas ivardinti kiekvieno indu, kinieciu, arabu restoraneliu, supermarketu, kino teatru ir baru. taigis jau nuo pat pirmu minuciu, buvom uzversti tukstanciu ir viena informacija. 99% - bereikalingos :)<br /><br />murmedamas murmele, jis pasilde zmonos pataisyta vakariene. filipiniete pasirodo. isikurem visai jaukiai.<br /><br /> visa kita diena is koju iskrist buvo galima. Robertas ejo pilin, o as pasirinkau meditacija aplink pili. Dangus - pasakiskai zydras su baltos vatos klostem. Pilies kuorai isikniaube i mane ir nepaleido manes kokia valanda. miesto baznyciu - kurios daugelis dabar glaudzia savyje ne Dievo namus, bet barus ir hostelius - bokstai dvelke tokia imantria senove. popiete - skotijos muzieju ir modernaus meno galerija. labai geras derinys - praeitis ir dabartis. dar siek tiek pasivaiksciojom, ir... nutarem alaus (brr, tik jau ne skotisko viskio prasau) isbandyti viename is populiarios aikstes baru. kokteiliu pavadinimai dvelkia baugia aikstes istorija - Meri karstas, Pusiau pakaruoklis ir t.t. Sioj aikstej pasirodo galejai buti pakaras ir uz zmogzudyste, ir uz pavogta avi...<br /><br /> Sekmadienis - sventa diena. Garbes zodis sventa. Nes galu gale galejau savo rankomis paliesti Highlands. Vajei. na ir suzavejo mane zalama, pilys ir "lochai" (brangieji nesikeikiu - taip skotai savo ezerus vadina, ne leikais, bet lochais).Sukandom dantis ir prisijungem prie turistinio autobuso. Absoliuciai ne musu stilius, bet kartais ner kitos iseities. Teko savo isgvyenimus suintensyvinti ir pareguliuoti pagal laika. Ir vis tik, aikciojau, negalejau nustygti sedynej. Publika labai marga - ispanai,brazilai, indai, kinieciai, netgi ciukcia - o tai kaip kitaip rusiskai gali kalbeti.<br /><br />Taciau mane is koto ismuse kai kurie "turistai". Viena ispane kaip priglaude galva prie savo bernioko peties, tai akis atmerkdavo tik kai galedavo ismukt pertrauku metu i kavinuke kokia. mums tik duok laisvo laiko - jau ir lekiam laukais. pusvalandis? ziu, as jau maklinu i kalvas, kur avinai raguoti pasitinka. juk reik ir saltinio paklausyt, ir zalia kilima pamindziot, ir snieguota virsune paglostyt. kitiems - matyt tik galutinis tikslas Loch Ness - svarbu.<br /><br />O pasirodo, kad vis tik yra betikinciu Neses egzzitencija. Kaip zinia, legendos praeito amziaus byloja apie kartas nuo karto pasirodancia pabaisa. Neromantikams: vienas gydytojas atostogu metu sumane poksta - zaisla imurkde, nufotografavo ir Times uz gryna piniga "paeme". Sako, kai kurios cia vietines moterys visu laikrasciu nuotraukas issikirpe laiko, porina turistams, kokioj paslaptingoj vietos cia gyvena. O paslapties daugiau as atradau greta esancios pilies griuvesiuose. Tos valandos mano staiga prabudusiai vaizduotei - rojus. Leidausi i pozemius ar i bokstus, visur buvau Kazkuo is praeities.<br /><br />Musu gidas skotas neblogas. smaikstuolis. skotas tikras. jei pirmojoj keliones dalyje jis mums parode kokias 3 "distillaries" - viskio gamykleles, tai jau antroj daly, kai ir pats gerokai kaustelejo nuo gurksnojimo, net ir tamsoj jis vis kas antra mylia rode tas "aukso varyklas".<br /><br />pries kelione traukiniu atgal paklausiau net keliu zmoniu - striuardeses ir kontrolieriaus - ar i ta traukini lipam. ne juokais paranoja uzklupo - nesinoretu vidurnakciais tranzuot...<br /><br />o daba... biciulis atgal... mes i kasdienybe... hehe, vakar asmenine dazo terapija. savo kambari tepliojau. alia kad ir vienspalviai, bet tas procesas ne juokais gydo... nuo ko gydo?? nuo bjauraus oro, keistu minciu, nepasitenkinimo savimi... taciau vertinu cia kiekviena minute... kasdien mokausi vis daugiau dalyku. tai yr gerai. o ir naminiai fainuoliai. mes kaip seima ir vel. pas draugus ziu. kartu is darbo, i darba, i renginius... gerai.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-114071778772858733?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1138840609768756472006-02-02T00:35:00.000Z2006-02-02T00:36:49.786ZNiekadejiskai isibroviau i savo pacios praeiti.Dar ne karto neisdrisau grizti i tas vietas, kuriose palikau savo sielos dali. Meluoju. Yra viena vieta (taize vienuolynas), i kuria vis drasiai braunuos, bet ten zinau, kad jausmu gama kis. gal ir ne. bet sugrizti cia, ir dar po ganetinai trumpo laiko - tai jau izulu. Izulu sitaip tasyti jausma uz uso. isdrisau. ejau siandien tais pramintais takais, blukinau veida saulej, zvilgsniu glosciau is naujo atrastus senus iki raukslytes zinomus veidus. sugrizau, kad pabaigciau... pabaigiau...<br />gal..<br />hehe, esu niekingu siurprizu meistre. saldziai tryniau delnus markstydamasi, kaip gi sureaguos exkolegos ir brangus draugai tarpudury isdygus. psichologinis eksperimentas - atliktas. nuosirdziausiai pliauksteli katutes durininkas - "vis tik sugrizai" palaimingai nusisypso. "lo, lo. rak jom achad..." tik viena diena. viena diena tik sau leidziu maudytis prisiminimuose ir nutilusiose ziemai bangose.<br />o ryt - nauja lengva kankinyste... jeruzale... vienas brungus palestinietis zmogas nejuokais supyko, kad tik siandien jam prasitariau snekuciuojantis virtualioj kavinej, jog uzbegau viduriniuosna rytuosna. kad nesuspesiu, teisinuos... o sirdy neramu ir del Hamas... jie sako pastarosiomis dienomis ne visai sutaria tarpusavyje, o izraelio lyginimas zemiau juros lygio vis tik isliko uz pasleptu nuodingu pazadu apie kvepiancias derybas. ir ka... apsisprendimas grubus turi but isdroztas jau ryt.<br />labanakt.<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-113884060976875647?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1138753098953540952006-02-01T00:17:00.000Z2006-02-01T00:18:18.983Zyooohh.. nieka sau... siandien saulej maudziau veida. nes jau buvau issiilgus....<br /><br />vienuolynas, kuriame susirinkimai vyksta, ziopso tiesiai i zydra zydra jura. vajei..... laivai tik sliauzioja po jura... vai, o siandien va uz keliu minuciu jau drosiu i ashdoda. taigis, kaip namo ten. baisus daikts, nes emocijos tik kyla...<br /><br />. o paskui mazu i jeruzale.. nes ten tai jau tikrai yr brangiu vietu... taigis, mano mielieji bendrabaciai, keliu tosta uz nepabaigtas slaptas svajones...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-113875309895354095?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1138282065254139592006-01-26T13:06:00.000Z2006-01-26T13:27:45.290Zajajai...man net baisu dziugauti, nes bilietu rankose dar neturiu...ragas... jau daba viena exnaminuke, pasilikusi Izraeliuje, prisake isimest maudymke... vajei... spangstu daba kaip mazas vaiks... o sako Lietuvoj tyras minusas... brrrrr... spejau pasiraitot klesnes ir pasprukt nuo salciu... o cia regis dalykai klostosi i prieki. Galu gale isikraustem i savo pili pilaite hehe, kiek reiks aptvarkyt ja, bet uztai jau savas kampas. ir lova minksta.... ai... hmm.. ir darbas pradeda judeti... begu.. nes time is low cia bibliotekoj...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-113828206525413959?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1138073534714374812006-01-24T03:31:00.000Z2006-01-24T03:32:14.733Zva tai tau.. buna dienu it tycia... sikart sis tycia - netycia sudrumste visas begrimztancias emocijas - regis bent keliom dienom skrendu i praeiti... i jau speta issiilgti savo paslapties zeme...<br />izraeli...<br />regis tik kelioms dienoms, kuriu puse bus skirta projektui, bet... dabar kad ir pusdieniui lekciau... va tai tau... pasitaiko...<br /><br /> pasiilgau as tos zemes...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-113807353471437481?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1137975313106990772006-01-23T00:13:00.000Z2006-01-23T00:15:13.133Zhehe, galvoju, kiek cia mane tas virusas paveiks... vakar klube buvau jau demaskuota kaip ne brite, nors... po pacios prisipazinimo. gurksnoju vietiniu garbinama "earl grey" su pienu ir net cukrumi [pastaruosius 15 metu arbatos niekada nesaldinu]. fu... ir vis tiek isliksiu lietuve, nors tu ka... cia siaip, patirciai...<br /><br />ar kazkas daugiau gaus is tos mano varpines? tik rustus saves talzymas pastarosiomis dienomis... ko stoviniuoju i dangu zvalgydamasi? ko cia laukiu pavasario? toks zavesys apeme tautieciais, kurie atvaziave iskart griebia jauti uz ragu, ir pirmyn.. o as mindziukuoju, tipo sau apsisprast leidziu. ai, ispaikimas vienas... tai uztai ir burnoju, kad tuos keleta darbeliu, kuriuos pastarosiomis dienomis issteniu, galeciau ir per valanda dvi nunert... daba tupcioju kaip pries pencija.<br /><br /> ir dar pastaraja savaite viena draugu vis drasinau "tamstai kirtis subinyten uz tai, kad jauciate, jog turite keisti padeti, o vis tik dairotes kazko, abejotate" Tik ziuriu, kad as pati tureciau gerai isibeget ir kirstelt minkstojon, kad atsibusciau is sapno... niu, pasirengus, mergaite miela?..<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-113797531310699077?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1137462775564562542006-01-17T01:50:00.000Z2006-01-17T01:52:55.593ZKa gi, po rekordines sekmadienines filmu perziuros (man 4 filmai per diena -praktiskai darbas) ikvepti dregno gaivaus oro - dovana. Bet netikejau, kad musu bosai vietoj komandinio ofisinio planavimo sumastys teambuildinga iskresti gamtoj...<br /><br /> isitaisem angliskame dviaukstyje. su nei vienu nenorejau tureti jokios snekos, nes tokiais momentais man patinka tiesiog gerti... gerti zaluma, uzklota lengvu miglos voratinkliu. kildama saule neikyriai glosto apmiegotas akis... susitike dar keleta kolegu, sesetukas isitaise traukiny. riedam greitai ir siauren.<br /><br />pusiaukely tarp newcastle ir skotijos issokom is traukinio ir patraukem paskui musu du kone bendraamzius bosus. vis tik vyr organizatoriai nevisai ir patys zinojo tikslu kelia, todel vietinis diedukas mojavo savo vikingiska snekta saules apkabintos kalvos link. gal butu buve padoru eiti keliu, bet argi mes ieskome lengvumu?... patraukem tiesiai per taip viliojancia zaluma, kad ja kur, nes tas paslaptingas kilimas vis tik nutiestas ant legvai iminamo molio. ka gi, vaizdas toks briliantinis (kazkokiu fraziu gi reikia ismokt is vietines tv), kad greitai uzsimirstam apie kasminut sunkstancius kaliosaicius. lenkas prunkscia: "ziu, mes einam i windows desktopo zaliasias kalvas" hehe, matyt kazkas cia ir pafotikino, nes kalvu issidestymas kone viens prie vieno.<br /><br />butu idealu, jei ne keletas momentu. kadangi bridom rasotais nesavais laukais, be abejo, kad pastojo keletas tokiu paprastu kliuciu kaip tvoros. tik kas gi suplanavo toki teambuildingo skyriu kaip atsoliuojantys i tave zirgai? stovim it ibesti, kol kazkuris susiprotejo "begam!" persokt tvora nepadejo, nes is kitos puses angliskai simetriskai skriejo penketas kitu mustangu. ragas! strigom tarp dvieju tvoru ,kaip koke parseliai tvarte..kriu kriu - ne pirmyn ne atgal. ir juoks, ir neramu. tol, kol trecioji puse buvo okupuota ko tai sustojusio krovininio traukinio, praktiskai padetis be iseities. soktelejau per tvora, ir greta pajudantys vagonai rupejo maziau nei issivepe eiklunai. keletas kolegu isdriso begt kad pasiektu kita tvora. aciu Die, sekmingai.<br /><br />iseje i padoru kelia, beveik surugom, nes daugiau nuotykiu "uzsakyti" nepavyko. taciau mes traukeme tolyn. ko? ogi ieskoti pilies... laukai, nenuvaiksciotos kopos, siaures jura... pastebejau, kad mano gyvenime jura issikovojusi svarbia vieta sieloje. ejau, ir tylejau. savuju sypsenos nenutrauke mano ritualu - isikniaubti i apsiputojusia jura ir jos nepaleisti... pajuriu traukem kokias 5 mylias (hehe, reik priprast :P) (apie 7.5km ar pan) kadangi ryte geriau tik baltintos kavos, skrandis uzsiprase jau nesvarbu kokio kuro. neveltui is Letuvos isimeciau saldaniu... vai, kaip greit igyti meiles galima... visi praklinksmejo, sparciau klampojo laukiniu pajuriu... o pilies kaip nera taip nera...<br /><br />kalva... laukas.. o! pilis! bet.... keletas kliuciu - viena nusekusi upe... praklampojom - toki kruvi mano batai vargiai pakele... na kitos "bristi" nebedrisom. :) laukais laukais isoropojom i miesteli, kol pasiekem Warkwartho <a href="http://www.heritage.me.uk/castles/warkworth.htm">http://www.heritage.me.uk/castles/warkworth.htm</a> pili. sakoma, kad sie regis zmogaus ranku nelieciami sleniai, primentantys anglu skotu kovas, nedaug ir tepakito. sirdis plyso, kad neturiu su savim kameros... vaiksciojau tarsi kokiam kine... mazo kaimelio pube uzvalgem sio bei to tradicinio, pereje gatvele - darbingai skanavome arbatas - kavas... saunuoliai! gerbiu, kad darba pradedame tokiu vienas kito ir aplinkos pazinimu... sako, nusimato tokiu grozybiu ir daugiau... jooo.... einu miegot, kad nedrumsciau kambarioku ramaus sapno...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-113746277556456254?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1137298142265159012006-01-15T04:07:00.000Z2006-01-15T04:09:02.396Zhehe... kikenau, kad pas zydus reik rasyt is desines i kaire ir kad jie kartais tokie atvirkstukai... bijau, kad teks pripazint, kad greiciausiai visas pasaulis pilnas keistybiu, ir jei susiduri su kita kultura, nera ko purkstauti..<br /><br />he he... regis atskridau mazyciais lektveliais su visais sklandumais. dar kylant is Kopenhagos i Newcastle nostalgiskai zali niurus laukai pakedeno sirdi - juk kazkada cia bene pusmeti teko praleisti... na, bet pirmyn reiskia pirmyn, ir ner ko cia taip greziotis po praeiti tiesa sakant...<br /><br />buciau sakius jau labanakt po gana paprasto, bet mielo vakaro, jei ne desperatiskas noras dabar nueit i dusa. Visos patalpos kaip patalpos - jungikliai akivaizdziai isprausti i siena. he, bet AISKU ne vonioj :) glosciau grubletus tapetus visus is eiles, net koridoriuj iziebta lempa nepadejo. blyn... atradau virvele, nutisusia nuo lubu. alia traukt nedrasu, nes visai neseniai vienas pazistamu pasakojo, kaip tokia patraukta virvuke tarsi nuleidziant vandeni invalidu tualete prisauke apsaugininka, nes tokios gudrybes reiskia pavoju esanciam vonios kambaryje. tamsu... o po keliones visas kunas tiesiog kaukte kaukia, kaip nori dusan. visi miega, nes vakarelis atvykstanciuju garbei isgulde zmones it javus... be sansu... ir nedrasu su atvirom durim cia turkstis - eis kas nakti tualetan, tai labintis tokiu metu tikrai nenoreciau..<br />na ir tegu, pridarysiu duris ir velniop tos angliskos gudrybes... uzteks ir kriaukles dantims valytis... ir koks gudrocius isgalvojo 2 atskirus kranus??? brukt rankas po vienu, plikina kaip pragare, antrasis - ledas dantims... kaisalioju delnus nuo vieno kraniuko prie kito... zavu... ir ne mano bosas, kurio name kol kas isitaiseme, negali to paaiskinti, kur cia logika... o apie tai,kad turiu isignybti sau einant per gatve zvalgytis vis tik kiton pusen, ne nenoriu mineti. banalu.. taigi, manau, kad ir cia pasitiks n+1 keistybiu, nereiks ne dairytis. va prasom jums europa...<br /><br />droziu sapnu karalysten jau 33 valandas be miego... brrr.... o ryt- ka ten ryt, po keliu valnadu - nusimato pasiblaskymai po newcastle... sako sitas rajonas shikarnas, musiskis bus gerokai prastesnis... matysim, kaip cia toliau... bus linksma, nes jau lenkas kolega pasakojo apie nuotykius nesusikalbant su vietiniais - juk dialektas stiprus... he he, siandien kaip tik sededama oro uoste ir laukdama lektuvo i newcastle, isiklausyt bandziau i greta sedejusia gaujele vyrioku. is treninguotu veidu galejau lazintis, kad lietuviai.. alia tik kad ne lietuviskai bumba. nu gal kokie keli zodziai, ir vel... gal latviai... o gal danai.. hmmm... nieko nesuprantu... dar labiau itempiau ausis - nu? aha, viens keiksmazodis, antras - tai gal rusai ar ukrainieciai... nu kad ne... tai galu gale?!! ir tik jau jiems pajudejus, suvokiau, kad jie - tai gerbiamieji zemaiciai, raitytai beplepantys. RAGAS!! jei savu nepajegiu suprast, kur jau ten naujas stiprus dialektas, kuris kaip pasirodo net is skandinavijos, vikingu parnestas.... joooo... grazaus sekmadienio.. nabent drauge dabar solidariai su lietuviais ilsesiuos.. sekmadienis - valio, ne darbo diena. shabai baiges!!<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-113729814226515901?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1136912531525471812006-01-10T16:54:00.000Z2006-01-10T17:02:11.546Ztaize.. milanas...<br /><br />sėdžiu praktiškai ant lagaminų... nėr prasmės it lego dėliot naujas drabužių figūras. ir šįkart nusprendžiau jokiais būdais neperkraut šįkart kuprinės, nes patirtis sako, kad kamuolys (kai daug kamuojies betįsdamas lagaminus - raumenys sušoka į kamuolį) gaunas...<br /><br /> nieko gal nesakysiu... o gal kad gerai išperta vidujiškai esu, iššluotu vidumi ir daba pasirengus nerti pirmyn... ar jau? angelai žino, alia tikriausiai...<br /><br />keletas gabijos įamžintų akimirkų:<br /><a href="http://www.evamilano.fotopic.net">www.evamilano.fotopic.net</a><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-113691253152547181?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1134344110584988292005-12-11T23:34:00.000Z2005-12-11T23:35:10.616Zjau... taip keista... matyt brangius veidus.. džiaugtis... apkabinti galų gale...priglausti galvą prie Savų...<br />ir vis tik...<br />tarp žemės ir dangaus..<br />jaučiuos taip keistai.. taip norėčiau būti visa visutėle savim čia.. o dar negaliu.. dar kažkas nepaleidžia... išgyvenu tai labai aštriai.. nors juk visom keturiom jau remiu Lietuvos žemelę brangią...<br />jau...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-113434411058498829?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1133911664319362822005-12-06T23:23:00.000Z2005-12-06T23:27:44.346Zkeletas sekundžių ir apsisprendiau. apsisprendziau nelikti jeruzalej, o su draugais anglais patraukti palestinon. izraelieciai tik peciais guzcioja, baugina... jiems tai - kelione pragaran, nezinomyben... taigis susokom taxi ir patraukem Hebrono link...<br />Miestas jei prasiziotu, tai galetu neuzsiciaupdamas pasakoti dar 4000 metu apie savo seniausio pasaulyje miesto istorijas... nemaniau, kad isvaziuojant is cia savo kibirelyje issivesiu atsakymus. bet ir nesitikejau, kad klausimai it bites pabaigon spieciais suksis... jei kas yra aktyvus ziniu valgytojas, tikriausiai ir prisimena fakta, kaip vienas izraelietis hebrone viena ansktu ryta ismuko i mecete ir tiesiog pradejo saudyti... 29 nupyles, eile seke ir lauke, ir net ligonineje... sako, kad kai kurie ji laiko herojumi, bet visuma pripazista, kad zmogaus psichiskai strigusio buta... zmones cia kiekvienas beveik turi aitrias istorijas... stai dabar sedziu betliejuje vienos palestinietes kambary, ant sienos kabo nuotrauka. tecio. jis buvo gerokai patvatytas izraelieciu ir menesi traukes, paliko siela sklandyti... ziu, kas neteke draugo, kas vaikino... ziu vaikinas neteko regejimo...nors anapus aukstos sienos - izraelyje, daug seimu taip pat gali paporinti istoriju, is savos puses... tos asmenines istorijos veda is proto... bandau nuspresti, ar sitas konfliktas taip ir liks nuolatinis pragaras... emocinis pragaras...<br />sunku.. sunku klausytis ir zinoti, kad sprendimas sioms dviemos taikos istroskusios kuturoms - tai Eldoradas... sios dvi dienos - vakar Hebrone, siandien Betliejuje - ispudziais spjaudosi... ypac po siudien pabegeliu stovyklos aplankymo.. pradejau palestina savo vieneriu metu projekta, ir ziuriu tenka pabaigti taip.. ryt vaziuoju jeruzalen. reiks skirt laiko vidines juostos persukimui.. akys taip merkias, kad jau nebeturiu aliai nei vienos jegos toliau sedeti prie kompo. .. juolab, kad ryt laukia nelengva diena... pacia geriausia prasme...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-113391166431936282?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1130715093004982632005-10-30T23:31:00.000Z2005-10-30T23:32:42.890ZGal ir keista, bet viena dienų, dėl kurių gaila, kad nesu Lietuvoje, kaip tik vėlinės...<br /><br />Kai delnais apkabindavau liepsną, kai dangus ant žemės nuguldavo, ir nebyliai naktis susigerdavo į tylą, būdavau ten... Nežinau, ar senelis, ar sesė sugrįždavo paglostyt galvos, tačiau jiems aš ten bežodę psalmę niūnuodavau... Prikelsiu žvakę ir aš čia... O juk jau vėjas taip rudeniškai susivijo sode...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-113071509300498263?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1130715034269382452005-10-27T22:28:00.000Z2005-10-30T23:33:04.980ZVakar nieko nebenorėjau… tik miegoti… iš Jeruzalės riedant autobusu namo, visą kelią šypsojausi... ir atgal vežiausi porą panašiai besišypsančių burnų... Pas bendralikimę savanorę svečiuojasi pora kraštiečių geltonkasių, tai ir širdis, ir protas kvietė pasidalinti tuo, ką daba turiu geriausia...<br /><br />o daba turiu Jeruzalę... Ne tik jos senas sienas.. Ne tik arabiškam kvartale nusipirktų falafelių kimšimą ką tik išplaukus su įkaitusiais musulmonais pro Damasko vartus... Ne tik tas pramedituotas valandas Alyvų kalne surinkus visus skaudulius į vieną vietą ir išdėliojus Jo akiratyje... <a name="cutid1"></a><br /><br />Čia kuris laikas džiūgauju, kad vėl susitikau motiną Teresių. Nu išties, kaip kitaip vadinti tą mažuką arabiuką atvira širdimi visam pasauliui. Slapta nusitįsiau videokamerą (ooo, jei bosas užtiktų tą mano kaltą nekaltą klastą), kad galėčiau įamžint jo ir visų kitų besiglaudžiančių "Openhouse" gyvenimą.<br /><br />Plačiai atrėmęs pavargusią nugarą, prisimerkęs jis kikena, kad protėviai jam tokią "naštą" prisegė – palaikyti "Openhous'ą"… Jis juk čia tėvas ir neopagoniui Steve, ir žydui Hermes, ir savafilosofiui muzikantui Ianui, ir mums tarškančioms lietuvaitėms. Pats įkopęs į gerą aštuntąją dešimtį, rimtu snukučiu porina, kad jo prosenis jaunas – tik 140ties mirė (ne veltui National Geographic kažkadais aprašytas). Senelis – visai jaunutis – 102. Gal tai jų misija – keleiviai iš viso pasaulio čia randa tėvišką stoginę – jaunystės eliksyras, o gal kad ne vieną kartą per dieną įkopti Alyvų "kalvelėn" tekdavo. "Food. Eat everything" - žiū jau jauni braziliukai erzina senolį, mėgdžiodami jo drūtą priekaištą prie stalo nešant kuklaus, bet gardaus maisto lėkštes, vis paragindamas susikaupti ir kirsti. Ir net ketinimas leistis miestan gilų vakarą lieka užmarštyje, mat tarpsmas vienoje vietoje tarp tiekos skirtybių net mielesnis..<br /><br />Džiaugiausi viskuo... Tuo, kad dar galiu vis dar mėgautis Jeruzale, būti joje, jausti jos pulsavimą, dinamiką... Ridenausi iš susijaudinimo, kai mačiau, kad keletas žmogyčių kraštiečių nurimo ties savimi laukdamos ženklo čia...rasdamos jį savyje (he he, kartais reikia taip toli keliauti, jog suprastum, kad esi pats sau alchemikas). Žmonės openhouse maitino mano išsenkantį naivumą, kad yra dar tikinčių eldoradu...lipdančių jį tiesiog čia pat, vienoj iš "karščiausių" vietų žemėje, kur regis tarpusavio neapykantai vešėti dirva skani.<br /><br />Regis tiek daug visko – naivaus žaidimo, tylaus sėdėjimo, plepaus valgymo... Visko tiek daug. Ir tai keičia vidų. Kitų, mano... Noriu širdies vartus praplatint... Kad galėčiau daugiau keleivių priimt vidun...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-113071503426938245?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1129732916446525722005-10-19T14:40:00.000Z2005-10-19T14:41:56.456Z<span style="font-family:verdana;font-size:78%;">Pusvalandį šiandien smaguriavau lietų. Nesikėliau iš lovos, nors mobilus beldėsi primindamas apie darbą. Rytas toks jaukus... Ir filmuot šiandien teko prie vandens. Jūra šėlo, o ramiame neužtekamame plotelyje žvejai rungtyniavo įkyriai demonstruodami patirtį ir išmintį... Festivalio organizatoriai prileido žuvų, o šios šoką patyrusios nė už ką nesirengė kibti nė ant pačių prabangiausių masalų. Nieko nepešę daugelis dūlino namolio, keli - tikri herojai - pozavo. Juk galimybė būti matomam ne kasdien. Aš galvoju kartais, kas yra lengviau, ar "medžioti" vengiančius kameros, ar pykinti skrandį tais, kurie grūste grūdžias įsiamžinti į prabėgančius kadrus. Čia ir vėl ta realybės šou ir kitų nuobuodienų bėda. Žmonės taip nori būti garsiais, kietais, ypatingais, kad nuo jų per didelio noro, tampa koktu... Tačiau lietus užklupo ir čia... Tėvynainiai mano nė už ką manęs nesupras, ko aš čia aš taip kelinta para džiūgauju. Bet išsibadavusiai žemei atisgėrus, kvapas svaigino... It vidurvasarį nulijus dulkes nuo medžių ir stogų...<br /> </span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-112973291644652572?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1129640135715683212005-10-18T12:52:00.000Z2005-10-18T12:55:35.736Z<span style="font-family:verdana;font-size:78%;">Žydai žino kaip reikia gyvent - neduokdie pervargt. Todėl švenčių kiekybe jie gal ir nepirmauja, tačiau ilgiu - tai nepavejami. Štai kad ir spalis. Praktiškai tik kelias dienas jiemi reikia pasidarbuoti, o visas kitas laikas - sinagogos, maistas, miegas. Roš Hašana - naujieji metai, Jom kipuras - atgailos ir pasninko diena, Sukkot - palapinių šventė. </span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;"></span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;">Vakarienės vakar kaip tik ir buvau pas kaimynes - prasidėjo savaitė, kuri mažiau ar daugiau religingiems žydams neša kiek iššūkių. Micva (hebr. įsakymas) - savo kiemuose, soduose palmėm dengtą palapinę suręsti, joje savaitę maitintis ir miegoti. Prievolė žinoma tik vyrams, ir tai tik religingiems, šitaip beminintiems protėvių sunkias keliones Pažadėtojon Žemėn. Antra vertus, pasak jų, gyvenimas - dovana. Ir būstas, ir visi padargai - laikina, todėl savaitė apmąstymų ir kasmetinė patirtis gelbsti nuo praeinančių vertybių prisirišimo. </span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;"></span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;">Šiandien kaimynė ankstutėliai išsivadino mane sinagogon. Jau metai tuoj sustuksės, kaip esu čia, o niekad taip padoriai nesudalyvavau visuose tuose ritualuose. Žydų žemė vis tik. Alia vajei kaip politiškai korektiškai prastai nuskambėjau. Tiek to, politiką dabar dešinėn, o mes su Michal pėdinam į gruzinų "beit kneset" (hebr. susitikimų namas, o žmogiškai - sinagoga). Prieš aštuonerius metus atsivertusi ir ortodokse patapusi moteris tipeno šalia vis rodydama kiemuose "sukkot" - palapines, beaikčiodama, kad naujasis religinis statinys - it aukso lietas. Kitų bendruomenių sinagogų žiū durys prašosi pakeičiamos, žiū dažas nuėjęs, o tikintieji tokie nedosnūs. Gruzinai - derinys idealus: ir turtingi, ir dosnūs, ir religingi. </span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;"></span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;">Ir balsą turi. Ne visi žinoma, nes nuo viršaus klausant jų raudingų giedamųjų, kaikada kažkuris vikrus balsas smarkiai nuklysdavo. Bet rabinas vinguriavo taip, kad net užu širdies griebė. </span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;"></span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;">Šiandien speciali diena, todėl ir pataikėm į ypatingas iškilmes. Didžioji dalis vyrų rankose turėjo keturių augalų rinkinį, it iš Maximos trauktą - vienodais įdėklais, dydžiais, papuošimais. Etrogas - citrusinis augalas, kaip du vandens lašai panašus į citriną, lulav - palmė, porą šakelių aravot - karklų, ir tris hadassim - mirtos šakeles. Šešios šakelės į vieną supinamos, o citronas - atskirai. Jais laimino vyrai visas 4 pasaulio dalis, aukštyn ir žemyn, kas reikštų, jog Dievas - visur. Po laiminimų jie procesijas žingsniavo apie bitmą (stalą, ant kurio Tora statoma ir skaitoma). Kone mūsų Verbų sekmadienis. Jiems tai primena sveikos Šventyklos laikus...Sakoma, kad palmė stuburą simbolizuoja, mirta - akis, karklas - burną, o citronas - širdį. Visos šios dalys atskirai potencialiai gali būti tramplynai nuodėmei, taičiau drauge - uolios įsakymų vykdytojos.</span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;"></span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;">Kiti aiškina tokia matematine logika: citronas tiek malonaus kvapo, tiek skonio. Žydams tai it Toros žinių ir įsakymų vykdymo simbolis, palmė veda saldų vaisių, bet kvapo neturi. Kai kurie žydai - turi gausių žinių, tačiau stokoja valios įsakymams vykdyt. Mirtos lapas - stipraus kvapo, tačiau beskonis. Čia tieji, kurie gerai atlieka įsakus, bet žinios - skurdžios. Karklas - beskonis bekvapis atstovauja bežinius ir bevalius žydukus. Visi augalai drauge - vieninga visuomenės puokštė. </span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;"></span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;">Paskutinė dalis - Toros skaitymas. Į gryno sidabro liejinius įsukti ant veršiuko odos raityti raštai išgarsbtomi ją nešant palei tikinčiuosius. Michal priminė, kad ją atvėrus, galiu Viešpaties prašyti bet ko... Bet žinoma nepamiršo priminti, kad tų Torų apvalkalai - gryno sidabro ir garantuotai kaštuoja kokius 70,000 dolerių. arba net ir visą 100. tai bent gruzinai. Net iš gretimos sinagogos barzdotas rabinas atbėgo skolintis, kad savieji galėtų pagarbinti. </span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;"></span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;">Gana monotonišką, nors ir meditatyvų giedojimą paįvairino mažas buitinis konfliktėlis. Sinagogoj plepėti nedera. O štai vienas tikintysis regis įsijautė pasakotis ir buvo rabino sudraustas. Bet aštraus liežuvio trumpukas nė nemanė patylėti - pačiam rabinui pasiūlė lauk eit. Kilo sujudimas, stropuoliai bandė drausmint tokį nevykėlį. Išdidus pilietis tęsė maldas daug dėmesio į kitus nekreipdamas. </span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;">Grįžom po kelių valandų... Oho... Nelengva... Darbas tikras... Nors įdomu... </span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;"></span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;">Michal pakvietė kuklių marokietiškos žuvies ir vištienos pietų. Smadar - Michal sesuo - šiandien buvo kiek ramesnė. Vakar ji visą vakarą man savo eilėraščius iš hebrajų kalbos vertė. Sunku man viską suprast vis tik. Tai kol visas savo keturias išleistas knygeles apžvelgė, nusiplūkiau ir aš, ir ji. Bet pasikroviau. Juolab, kad jos pasipasakota gyvenimo istorija neatrodė taip romantiškai, kaip aš maniau iš pradžių... </span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;"></span><br /><span style="font-family:verdana;font-size:78%;">Per visas šventes laksčiau - Jeruzalė ar kitos vietos, o štai per šią šventę ramiai kiūksau Ašdode. Ir gerai. Nėr ką daryt, ryt reiks eit dirbt - ki ki filmuot žvejybos konkurso. Toks jau darbas, nors kitiems atostogos. Ką darysi. Dirbt man patinka, ir darbo lomkės prasidės nuo per didelės švenčių gausos. O be to, kaip Michal sako, esam tie, kuriuos sutinkam. Tai šią šventę artimus žmones stengiuos pažinti.</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-112964013571568321?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1129510126673644272005-10-17T00:47:00.000Z2005-10-17T00:50:23.733Z<div align="justify"><span style="font-family:verdana;font-size:78%;">Gaila, kad strigau ties pačia pradžia, mat jau praeitas įspūdingas kartas liko neaprašytas. Na nieko, mes ir jį įsprausim į šio pasakojimo rėmus.<br /><br />Šįkart tranzuoti sekės it sviestu tepta. Žiū vienas iki vienos sankryžos pavežėjo, kits iki kitos. Vienas vyriokas it kokis pranašas paklausė, ar kartais neturiu prie savęs dujų balionėlio. Net krūptelėjau, išties nė į galvą neatėjo. Izraely visada – paradoksalu, bet tiesa - saugiai jaučiaus. Na, bet matyt... Apie tai – kiek vėliau..<br /><br />Keletas priešjomkipurinių geradarių pametėjo iš vienos vietelės į kitą. It tyčia dar ir su etiopiete [šiems žydams ypatingus šiltus jausmus jaučiu] bičiuliškai keletą minutėlių drauge stabdėme pakeleivingas mašinas, ir mums labai greitai sustojo spitri žydė, ant galinės sėdynės jau pasiruošus apdarą Jom Kipurui – didžiai dienai, kai visoje šalyje absoliutus išmirimas – nė gyvo dūko gatvėse, visi pasninkauja, kai kurie meldžiasi, niekas nežiūri jokio televizoriaus, nejungia mobiliųjų. Grįžimas į praeitį. Tiesa, teko su jaunais žmonėmis pašnekėti prieš šią gana griežtai – tikinčių ar netikinčių – palaikomą šventę, ką jie apie tai mąsto. Pasirodo, kai kurie iš pagarbos šeimai mašinos raktelius saugo kitai dienai ir šventai neima duonos trupinio ar vandens lašo į burną. Tačiau nelabai patenkinti, mat reikia savų poreikių atsisakyti, o "lomkės" – sunku... Kam kofeino stoka, kam pirštai knieti sms suspaudyt.<br />Įsišnekėjom. Pasirodo, kad nors ši diena didi – šabas vis tik šventė ypatingesnė. Kodėl? Mat Jom Kipuro metu – visas Izraelis virsta angelais – dvasiomis, nebesirūpinančiomis materialiais dalykais. Tai – dvasinis ir fizinis išsivalymas. Tačiau žydams – tai nėra taip svarbu, kaip švęsti su maistu, tai yra išlikti žemiškais, nes jie gi ir yra žmonės. Taigi šventimas Viešpaties poilsio su skanumynais – kur kas pagarbesnė šventė, tačiau nepaisant ortodoksų balso, tik per Jom Kipurą – visiška tyla ir ramybė.<br /><br />Kadangi prieš 8 metus atsivertusi arba kitaip - "grįžusi prie "tečiuva" (hebr. =atgailos) moteris važiavo susitikti su drauge, kilimo iš Lietuvos (!) – pastaruoju metu vis daugiau ir daugiau tenka susidurti su tokiais žmonėmis – ir melstis, pasninkauti prie Raudų sienos, ten mane ir paleido. Po tokių dvasinių pokalbių nieko kito ir nenorėjau, kaip tik priglust prie Sienos ir būt. Iš pradžių nurimusi atsisėdau. Paprastai ateinu čia gana trumpam kiek pasimelsti, o štai dabar geras ketverias valandas išbuvau. Reikėjo... Žydėms lengviau. Žiū įsikibusios į maldų knygą, rypuoja tai priekin, tai šalis belinguodamas, pasisriūbaudamos, jos visą sielos skausmą išlieja ir patenkintos eina tolyn. O aš sėdėjau ir visa, kas buvo skaudama širdy, laikiau kažkur giliai. Nuslinkau raudojančių link ir priglaudžiau galvą prie šilto kvapnaus akmens. Kakta įsiskverbė į milijonų moterų išbučiuotą sieną. Kažkur dingau... Grįžtelėjau dešinėn – į realybę vėl sugrąžino dejuojančios žydės balsas. Už jos – visa eilė įvairiai galvas apsigobusių moterų ir merginų išvarginti ir liūdintys veidai. Pro plyšį kairėje gebėjau įžiūrėti kiek solidžiau atgailojančius vyrus. Į plyšį įspraudžiau dar iš Ašdodo atsivežtą žiedą, nuskintą pakelėje. Čia už visus saviškius...<br />Nė nepajutau, kaip laikas prabėgo. Temo, ir sulig trečiąja žvaigžde, pasak žydės, į miestą atslinko šventė.<br />Pradėjo rinktis angelai. Baltai pasidabinusios šeimos ėjo melstis, būti su Juo, kurio vardo niekada nedrįsta garsiai perskaityti. Sieną apspito pieno figūros. Panūdo paidairyti ties vyrų puse – šie gi, daugiausiai žinoma ortodoksai – apsigobę kutotomis skaromis su juodais krašteliais, atrodė it žydai keliaujantys Egipto dykuma į Šventąją žemę. Linguoja uoliai, pasiniūniuodami.<br />Kiek pastoviniavau ir nudrožiau į neseniai atrastą naują vietą. Dar praeitą kartą su žydu iš Meksikos – kaip šįkart sužinojau – mesijanistiniu (tikinčiu, kad Kristus – Mesijas) – ten nuvarėme Viešpaties pašlovint. Aš aišku žmogus kuklesnis – charizmatikai man ne pati artimiausia idėja, tačiau giesmės labai gražios, žmonės gana laisvi ir malonūs, muzika iš esmės nuostabi, vieta miela – per langus Siono kalnas žiburiais spindi – pabūti su Juo. Išgiedojau išbuvau keletą gerų valandų ir dygsniavau namo aplink visą Jeruzalę į Atvirus Namus and Alyvų kalno. Čia istorija pakryps kiek į kiton pusėn, nes tieji namai pareikalaus atskiro dėmesio ir išsamaus pasakojimo.<br /><br />Taigi pasninkavau solidarizuodamasi su visais žydais. Kitą dieną vidų nutariau gramdyti ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Iš ryto keletą gerų valandų prasišildžiau Jo malonėje ant Alyvų kalno, Dominus Flevit ("Viešpats verkia") sodelyje. Visa Jeruzalė – prieš akis. Keletas prašalaičių piligrimų šnektelėjo ir pasisiūlė pasimelsti už mane. Uždėtos rankos ir tvirta malda pasibeldė į širdį. Nutariau pražingsniuot visus Kryžiaus kelius – stropiai, iš stoties į stotį, pabūdama su Juo kančioje kolytėlėse ar tiesiog judrioje gatvėje. Buvau it Rūko malonėje, niekas nerūpėjo – žmonių žvilgsniai ar įkyrios replikos. Skendėjau Jame ir ėjau žingsnis po žingsnio. Buvo Daug. Kartais buvo sunku, tačiau gilu nepaprastai.<br />Ir po paskutinės stoties – Kristaus Kapo, tiesiai patraukiau į šalimais prigludusią klausyklą. Kirptomis akimis pranciškonas nors ir su aštriu akcentu, tačiau gana suprantamai slebizavojo angliškai, ir visą susikaupusią dervą palikau ten. Išėjau, ir ašaromis palaisčiau Kritaus Kapo Kopytėlės pajuodusias sienas. Ilgai netrukus nuskuodžiau prie Raudų sienos. Jom Kippur baigininėjasi, tuoj saulė nusileis, ir visiems linkėtas "hatima tova" (hebr. Gero ženklo) – tai reiškia, geros atgailos, išsipildys.<br />Išalkusi angelų minia stovinavo šen bei ten. Kai kurie sekė ortodoksų maldas, kiti žioplinėdami dairinėjosi. Tik vėliau supratau ko - lyg širdį verdamas, pasigirdo ragas. Keli jų. Egzotiškai, it Egiptu keliaujantys, jauni žydai su pasimėgavimu pūtė ilgokus garbiniuotus intrumentus. Tačiau iš kažkur atsiradusi policija bandė juos nutildyt, net vieną tįst kažikur pradėjo. Išsiaiškinau – mat dar visų trijų žvaigždžių nepamatyta. Reiškia, Jom Kipuras dar nepasibaigė. Debesuotas dangus iš tiesų klaidino ne vieną – keletas minučių, ir pūtėjai jau galėjo tęsti ceremoniją. Visi sustingę. Baigėsi 25val. pasninkas, policija nešė pyragėlius ir saldžius gėrimus. Išalkusi minia tiesiog čia pat, Sienos akivaizdoje, kramtė saldėsius. Aš nučiupau keletą, tačiau paslėpiau kuprinėje, nes norėjau skuosti švęsti šv. Mišių. Po tokios dienos, jos – Tikras dvasinis Maistas.<br />Džiaugsmas didis suviešpatavo po Susitikimo su Juo. Ėjau ir tykiai džiūgavau. Skanumynai tirpo burnoje ir džiugino išalkusius pojūčius.<br />Savo džiaugsmo švęsti ėjau dar ir 24/7. Tai jau mano minėtieji maldos namai, pasivadinę 24/7 dėl nuolat atvirų durų. Maldos ir ramybės ištroškusiai dūšiai – ar gali būti kas nors reikalingiau... Ten charizmatai ne tik vėliavas ir rankas iškėlė, bet vienas vyriokas nuo palangės pasičiupo ragą ir pūtė net susirietęs. Jom Kipur išties baigės. Tiesą sakant, išties labai džiaugiausi išbandžiusi tai – toks vidinis prasiplovimas būtų sveika ir dažniau.<br /><br />Matyt tai buvo vienintelė diena metuose, kada it sesių – panašių ir kovojančių religijų išpažinėjai pasninkavo drauge. Kaip žinia, ne vienas krikščionis ir solidarizavosi su jais. Ramadanas ir Jom Kipuras persipynė. Taigi alkanųjų minia braidžiojo Jeruzalės gatvėmis. Ibrahimas – apie jį kiek vėliau – juokėsi iš išlūžtančių žydų – jie tai mat tik vieną parą šitaip pasninkauja, o jau žiū ir apserga, ir greitoji apsilanko. O musulmonai – visą mėnesį iki saulėlydos į burną maisto nė vandens neima. Gal ir per drąsu būtų lygintis, bet dalis tiesos vis tik yra. Bet kokiu atveju, galima pajusti, kaip maistas vis tik svarbu žmogaus egzistencijai.<br /><br />O matyt dabar būtų pats laikas apsakyti Ibrahimo istoriją. Artimuose ar tolimuose planuose ketinu apie jį net straipsnį ar šiaip šį tą parašliavoti, nes manau, kad jis to vertas. Kad lietuviukai irgi apie jį žinotų, nes pasauliniame lygmenyje šis visuotinai gerbtinas žmogus gal ir nedrįstų tarp Motinos Teresės ir Nelsono Mandelos atsistoti, tačiau tųjų ar kitų garsenybių draugijoje savo mintimis dalinęsis.<br />http://www.jerusalempeacemakers.org/ibrahim/projects-ambassador.html<br />Meksikieties žydas man pakuždėjo, kad Richard'as Gear'as – jo geras draugas, jis ne kartą yra kalbėjęs Bendruomenių rūmuose Didžioje Britanijoje ar Baltuosiuose rūmuose. Atrodytų kitas žmogus iki dangaus pakiltų, nosį užverstų ir nė pažint nenorėtų. Tačiau šis mažas mielas palestinietis apie save it apie mažą žmogų atsiliepia. Ir išties, atistojęs jis drąsiai įsispraudė kone į pažastį ką tik čia atsibasčiusiai olandei. "Ar gali būti kas gero iš mažo žmogaus?" užklausia ir gudriai šypteli, nes puikiai žino, kad jis vienas iš svarbių žmonių aplinkiniams vaikams. Ramadanas – gana brangus mėnuo, mat tenka iš savo kišenės pamaitinti apie kelis šimtus našlaičių. Kad pagelbėtų beduinams, jis net savo mašiną pardavė. Iš esmės šis žmogelis – taikos nešėjas. Norėjau vos prieš kelias minutes pavadinti kovotoju už taiką, tačiau jo švelni forma neatitiktų tokio epiteto.<br />Taika. Taika, kaip sako išmintis, turėtų prasidėti ties artimu. Šnekėti vien apie tai – graudu ir veidmainiška. Iš kartos į kartą ant Alyvų kalno, tarp kitų palestiniečių gūžtų, įsispraudęs ir "Open Hous'as". Durys čia nuolat atviros, esi kviečiamas užeiti – senas tu būtum ar jaunas, svetimšalis ar čionykštis, turtingas ar vargšas. Tai ne viešbutis – nėra jokių kainoraščių už paslaugas ar guolį. Gali prisidėti iš savo kišenės priklausomai nuo jos dydžio. Čia prieglobstį atranda visi – religija ar spalva nieko nereiškia. Pats Ibrahimas – atsidavęs musulmonas, o šai mano jau minėtas draugas Hermes – mesianistinis žydas kilimo iš Meksikos, aš – krikščionė. Visi prie to pačio stalo pitą dalinamės daržovėmis užkasdami. Greta – musulmonė palestinietė, protinga ir darbšti gydytoja, kol kas bedarbė dėka niekingų darbdavių. Kai praeitą kartą čia lankiausi kompanija pakliuvo išties spalvinga. Apie dujinę sukosi mažas kresnas sportiškas juodas vyriokas, savo ir taip pliką galvą aptraukęs smaline skepeta, aukso grandinė ir laikrodis bruko dviprasmišką įspūdį. Išties geros dūšios net kelių vakarų iš eilės virtuvės meistras pasirodė besąs amerikietiškos kilmės Taikos Ambasadorius. Keliauja jis iš vienos Azijos šalies į kitą vis pasispirdamas idėja, kad tarp vaikų taiką sportu pasodinti galima. Visai prieš pat miegą jis man įspraudė savo diskų skaitytuvą su keliais filmukais. Palestiniečių ir izraeliečių vaikų išpažintys privertė pripažinti, kad tai gali būti vienas iš nuoširdžiai sveikų kelių.<br />Susėdus prie stalo, pagyvenęs kaimynas kairėje susikaupęs patylomis laimino maistą. Šis amerikietis – su misija ceremonijų alikti. Smulkiai papasakoti nedrįstu, nes sunku man buvo suvokti, kurią protestantų atšaką jis atstovauja. Tačiau jo gilus dvasinis žvilgsnis ir keletą kartų burbtelėti taikingi žodžiai kuždėjo man apie ramią jo prigimtį.<br />Neseniai užpulta vokietė – bene "normaliausia" – savanoriauti atvykusi mergina. Panašios praeities – neseniai baigusių mokyklą ir savęs ieškoti atvykusių – čia nemažai.<br />Indiškos – afrikietiškos kilmės anglė gydytoja musulmonė prieš eidama savo vakarinės ramadaninės maldos, milžiniškomis akimis tyrinėdama manąsias, klausėsi kuklios lietuvės savanorės istorijos. Šįvakar – ji dviprasmiškai nusiteikusi: pagalbos pažadu pasirašė paleistinietei ir gerą pamokslą išdrožė savo nepasitikėjimą hiperaktyvumu bedangstančiam Taikos Ambasadoriui.<br />It laumė iš kažkurios amerikietiškos rančos pagyvenusi moteris – palaidais ilgais žilstelėjusiais plaukais ir nevaržančiais drabužiais – prie stalo vis stengėsi apginti tiesą.<br />Sėdėjau ir mėgavausi vakariene – ne tiek skaniu maistu, kiek draugija. Keistuoliai mane įkvėpė ir netgi gerokai stuktelėjo. Apsnūdusiai sielai matyt tai pats tas.<br />Jei dar paminėčiau kitą rytą netikėtai atklydusių evangelikų brazilų trijulę, kurios bičiulystėje teko praleisti visą kitą dieną, tai praktiškai ir galėčiau pabaigti begalinį keistuolių sąrašą. Pastaruosius drauge su Hermes lydėjome į švenčiausias Jeruzalės vietas, kol galų gale prisėdę protestantų pripažįstamame Kristaus Kapo sode malda prabilo į mūsų širdis. Man gal iš solidumo, charakterio bukumo ar skirtingo asmeninio būdo meldimasis kalbomis vis dar egzotika. Juolab kad sode mažesnių ar didesnių grupių, giedančių plačia krūtine, ne viena. Mistika supo mane visą dieną, kol stiprūs išgyvenimai vainikavo vakarą.<br /><br />Šįkart man pačiai ir vėl teko apvedžioti Jeruzalės kampus į duris netikėtai pasibeldusiai olandei savanorei. Štai ties čia ir turiu sugrįžti į istorijos pradžią, kada taikus vairuotojas perspėjo, kad pravartu kiešeniuje paslislėpti kokį dujų balionėlį ar dezodorantą. Dvi aukštas merginas ne juokais užpuolė patvirkęs arabiukas. Mums besileidžiant alyvų kalnu, staiga pripuolė paklaikusiomis akimis koks penkiolikametis, it apsėstas stengėsi grybštelti mane ar olandę. Mudviem net kojos pradėjo kalatotis – vaikio rankos tvirtos ir užsispyrimas dramblinis. Nejuokais susierzinom – įkyruolio vos pavyko atsikratyti. Atvirai sakant, šis nemalonus įvykis apnuodijo mano palengva siaurėjantį pasitikėjimą arabais. Juolab, kad visai mums visai netikėtai įstrigus dėl penktadienio iškilmių iš mečetės betraukiančioje tvankioje minioje, rankos vis lyg netyčia siekė uždraustų vietų. Geriau jau bristi moterų pusėje, nes net ir vaikas ant pečių netrukdo savo pažabotas fantazijas netikėtai realizuoti. Jie matyt mano, kad visos europietės – prostitutės. Graudu.<br />O minėtoji minia – išties įdomi patirtis. Neperdesiu pasakydama, kad niekada nebuvau taip beviltiškai strigusi tokioje galybėje. Ibrahimas išsitarė, kad tądien dėl specialaus leidimo iš Vakarų Kranto ar Gazos gerokai suplaukė musulmonų, užtvindžiusių vargšę siaurą gatvę, vedančią prie Damasko vartų, dvidešimtpenkiatūkstantinė minia. Džiūgavau, kad esu kur kas aukštesnė ne tik už visas moteris, bet ir kai kuriuos vyrus – deguonies pakankamumas neleido pasijusti fiziškai silpnai, o ir šypsena nepranyko nebyliai susimirksėus su keliomis besigrūdžiančiomis musulmonėmis. Vis tik viena neatlaikė – nors vyrai pilte pylė iš geriamųjų buteliukų vandenį, moteris nualpo praktiškai ant mano rankų. Ilgai laikyti neteko, nes minia nunešė ją į šalį, o man tada tapo neberamu... beviltiškumas valdė...<br />Saulė leidos, ir mums tykiai besėdint sodelyje, staiga pliūptelėjo sprogimas ir jį sekančios liepsnos. Apmirė visi kūno audiniai. "Karas?" – pirmoji mintis. Ramus senolio balsas vienai iš piligrimų paaiškino Ramadano paprotį saulės laidos laiką skelbti tokiu šoviniu.<br /><br />Turtingas vakaras su Ibrahimu ir Nazik neprailgo. Keletą kartų čia užsuko ne tik kiek papaikę Ibrahimo anūkėliai, vis kaulindami iš dosnaus senelio šekelių penkinės, o dar geriau dešimtinės. Kai šis su savo sūnumi kažką karštai ir kiek piktokai aiškinosi, maniau, kad bėda ištiko kažkurią pusę. Tik nuolat kikenanti Nazik neleido įsitvirtinti tam jausmui. Greitai ji truputį pavertėjavo – jie mat kalbėjosi apie barzdą. Ibrahimas apsikęsti jau nebegali – taip jam knieti, kad sūnus ją nuskustų. Jaunai žmonai juk tai taip nemalonu. Bet vidurinėlis nė girdėt nenori. Dabar kikenom jau trise.<br />Nazik buvo labai maloni šįvakar. Net pasiūlė aplankyt taip niekad iki viršaus neužkopiančią Ibrahimo žmoną bei jos seseris. Prisėdom paplepėti, ir ausis bei akis skrudino aklos kurčnebylės sesers aktyvūs pasakojimai. Istorijos dar iš vaikystės. Pantomimika iškalbinga – gal dėlto ir nekeista, kad Ibrahimienė drauge su kaimyne sinchroniškai unisonu vertė aklosios nuotykius. Gal tik tas sudejavimas kartas nuo karto verčia skambėjo kraupokai...<br /><br />Tranzuoti ėjau kiek susikausčius – pasitikėti arabais neketinau, todėl net ir pireš kaulus laužyti ketinančią šilumą neburnojau – savo juodąjį bliuzoną užsegiau be galimybės tyrinėti manąjį moteriškumą. Žingsnis spartus – ir po gero pusvalandžio iš Rytinės Jeruzalės įžengiau į žydų teritorijas. Nurimau, net marškinėliais vilkėdama palikau. Dar keletas kilometrų, ir atsiradau pakely namo. Su pirmuoju – ramybė. Kartais net kalbėtis nesinorėjo, taip gera buvo tiesiog būti. Antrasis skundėsi, kad kątik pavogta jo vargšė kamera – vienintelis darbo įrankis. Trečioji šeima – rusai... Vargsta jie čia taikydamiesi prie naujo Izraelio.<br /><br />Viskas... Dar perbėgau akimis ir maniau šį tą daugiau iš Ibrahimo atviravimų parašliavoti, tik kad jau akys stačios į lovą raustis. Tai prieštaraut neturiu argumentų..<br /><br />Kitų kartų...<br /><br /><br /></span></div><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-112951012667364427?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1128238554420980312005-10-03T06:01:00.000Z2005-10-02T08:53:24.166ZAtsikvėpiau... Jau kuris laikas kelioninį krepšį atidėjau į šalį. O ko gi ne. Paskutinį kartą su Jakobu Jeruzalėj blaškėmes... <a href="http://evatravelsmore.fotopic.net/c711085.html">http://evatravelsmore.fotopic.net/c711085.html</a> Tada jau net ir kvailiot pradėjom - fotomisiją "Vartai" išmąstėm. Kiūtinom aplink aptvertą Jeruzalės senamiestį, stojom prie vartų kaip tikri turistai ir prašėm praeivių mumis papyškint... Kai kuriems ne pro šal būtų akis pramankštint - vos telpam į kadrą mes ar vartai.<br />Lankėm Jakobo vietinius draugus... Keisti jie mažumą - praktiškai visi gėjai ar lesbietės. Hmm.. Man tikrai naujos patirtys, naujas pažinimas ir daug neatsakytų klaustukų.<br /><br />Po visų pasikeliavimų matyt pajutau, kad turiu kiek pailsėti... Ir taip jau per šiuos metus apvažinėjom tiek, kad regis per savo gyvenimą tiek neteko keliaut.<br /><br />Savo dienoraštį regis gūdžiai apleidau. Juk nei apie kelionę ant Taboro kalno <a href="http://www.evatravelsmore.fotopic.net/c665576.html">http://www.evatravelsmore.fotopic.net/c665576.html</a>, į Romą ar į Palermo, nei į Kiolną <a href="http://www.evatravelsmore.fotopic.net/c663869.html">http://www.evatravelsmore.fotopic.net/c663869.html</a> nepaminėjau. Gįžus iš pasiilgtosios Europos, jau kitą savaitgalį į Golaną patraukėm <a href="http://www.evatravelsmore.fotopic.net/c671884.html">http://www.evatravelsmore.fotopic.net/c671884.html</a>.<br /><br />Matyt susikaupė pernelyg daug visko, kad tenka truputį atsipalaiduoti ir tiesiog Ašdode pabūti. O gal tai, kad po trupinį išsivažinėja savanoriai, noris su jais pabūti, skirti jiems laiko. Štai greitu laiku liksim tik mudvi su Rūta.<br /><br />O gal ir dėl to, kad jau kuris laikas įsitaisiau naujoje vietoje ir ten darbuotis tenka ir savaitgaliais. Štai paskambina bosas ir sako "antrą valandą toje ir toje vietoje". Imi kamerą, ir skuti ten. Nors ne visada sužavėta būčiau. Per keletą savaičių teko pafilmuot kokį šešetą koncertų, keletą nuobodžių provincijos aukštuomenės suėjimų. Bet mokaisi žmogau, išbandai save. He he, juokas ima. Čia visada gali sutikti tuos pačius spaudos atstovus, tuos pačius politikus. KIEKVIENAME nors kiek žymesniame renginyje (įskaitant ir rugsėjo pirmąją, ir vaikų darbų parodą muziejuje, ir bendruomenės centro įkūrimą) pasirodo vietinių superherojų komanda - dj gerbiamas meras, vicemeras, fotografas ir keletas "šunelių" - būsimų jaunų politikų, dabar besišildančių po politikų sparneliais. Blogiausiai yra tai, kad visada gauni nurodymus jų veidus būtinai nufilmuot. Taigi kiekvianame kasmėnesiniame žurnale kiekviename reportaže matai tuos pačius iki kaulo įkyrėjusius veidus. Su tais pačiais pora fotografų jau gali susimirksėt. He he, stačiai įsispraudžiau į vietinę spaudą. He he, "pats" meras jau mumi pažįsta. Gavau "misiją" - surasti lietuvį, kolekcionuojantį pašto ženklus - su juo gerbiamasai ketintų susimainyt - 100 ant 100. Tai bent garbė.... <br /><br />Tačiau bosas - tikras kurmis. Ištrauka iš dienoraščio:<br />"Vita čia kada tai pametėjo straipsniuką apie Rusijoj siaučiančias magnetines audras. Matyt Izraely jos niekada ir nesiliauja... Susėdę prie skurdaus žydiško alaus su Robertu keikėm vietinių klaikią natūrą. Neįpratus aš buvau liudyti "skalbiam skalbiam džiaunam džiaunam - o! susidėvėjo! LAUK!" proceso. Susikrimtau matyt ne dėl to, kad vietinių taikliai vadinamas "Spielbergas" - varganos politinės prostitutės [ne per grubu taip vadinti...] vietinės televizijos vadovas ir mūsų bosas staiga "susireikšmino" ir uždraudė tai, kas jam - jei mastytų kiek į priekį ir ne į kišenes - galetų vienaip ar kitaip pasitarnauti... Ir vis tik... Man naiviai lietuvaitei nieko kito nelieka, kaip tik paplekšnoti per petį skanduojantiems "Pinigai valdo pasauli".. Ir nieko čia nepadarysi. Gera pirmoji pamoka. Kartoka, bet sveika... Dėka Eglės pasidalintų darbinių istorijų, smagiai pakikenom vakare nurydami paskutinius nuoskaudos lašus... Šiandien iš ryto nusliuogiau laiptais žemyn... Dar Jakobo palikta kava pasaldinau kiek rūsčias mintis... Įbrukau keletą sūrių sakinių pašnekovams anapus jūrų marių, ir suvokiau, kad nėra ko čia verkauti - įsaususios žemės neišmirkysi... Susirinkau išsibarsčiusius gabaliukus, ėjau pirmyn - gvildenti žydiškai marokietiškos kultūros..Nors sako, kad ir Lietuvoj taip yr, ir Italijoj... Matyt, gūdus tas sutvėrimas.. Žmogus..."<br /><br />Tai kaip suprantote, daug laiko dabar skiriu savarankiškam mokymuisi apie technologijas. Kursų jokių čia nėra, tai vienas kitam padedam savo įžvalgomis. Pati televizijos komanda - vienas cirkas. Be mūsų savanorių dar darbuojas pagyvenusio amžiaus Galina, imigrantė iš Rusijos (neseniai atradom, kad ji - krikščionė. Tik turim tylėt it žuvys - gi darbą antraip prarastų :) Ji - profesionalė, todėl šį tą galima pasimokyt. Hehe, Robertas tai juokias iš senamadiškumo - tačiau pastebėjom, kad ji irgi jau dinamikos į savo montuojamus darbus įpina. Orian - boso Dudu (apie jį jau supratot iš aukščiau aprašytų eilučių) - dutekrėčia. Nuolat vienas su kitu besiėda - tikrąja to žodžio prasme. Ji - nemėgėja pluštis. Tačiau čia - vienintelis šansas su ja darbuotis, nes ji moka anglų kalbą. Tik Robertui su ja darbuotis labai pakyrėjo - ji būtinai turi įsiterpti ir pasipasakot apie žaliuosius batukus ar paskutinius gerbėjus. Man plaukai šiaušias, nes teks su ja dirbt - o aš tokių mergaitiškų plepalų nepakenčiu. Yossi, mūsų vadinamas Joške, tikras parazitas gero berniuko veidu. Toks mielas bendrauti, o žiū jau susirietės Dudu skundžia, ką mes taip ar ne taip padarom. Štai visai netikėtai 200 val. darbo Roberto ir Heilikos filmą tiesiog paėmė ir ištrynė. Iš to greitumo ar žioplumo... Tik va Robertas jau išvažiuoja ir teks likti vienai. Darbų padaugės, bet matyt greičiau viską įsisavinsiu.<br /><br />Neseniai suszgribau, kad tik keli mėnesiai teliko iki pabaigos. Jau pradedu dairytis į Lietuvą, nors nemenkai dar dalykų laukia. Šią savaitę švęsime Roš Hašana - žydiškus naujuosius metus. Kitą savaitę Jom Kipur - atgailos dienas. Dar šį mėnesį galėsim matyt palmėm dengtose pašiūrėse žydukus matyt - bus Sukot - Palapinių šventė. Tai žydai švenčia čia užtektinai... Dar labai noriu aplankyt draugus Betliejuje. Ir šiaip po Vakarų Krantą pasivažinėt. Štai pora anglų atvažiuoja socialinio filmuko apie palestiniečius ir izraeliečius sukti, tai aš aišku jau dabar spirgu įsitrinti.<br /><br />Žvelgdama atgalios susimąstau.. Tiek daug visko patirta... Kaip aš viską tai susiesiu su savo buvusiom studijom, savo ateitim.. Klaustukas toks didelis, kad net kartais spangu daros. Kur tolyn? Kaip? Ar pavyks? Bet Jam atiduodu nerimą... Atvirai tariant - taip neramu grįžt namo... Nors taip brangius žmones aplankyt, apkabint - kad ir šios nakties lėktuvu...<br /><br />he he, o čia keletas pasvarstymų iš mano dienoraščio:<br />Šiandien it pipirų prikirtę. Ir ko mes ten dar toje tuštybių tpfu vos nepasakiau karalystėj tebeieškom. Vis dar bandom kažką pokštaus išknisti... Na ką gi. Šįkart bizūną pasidrožėm praskalbti kvailučių kailiams. Kai ankščiau Kaune gyvendama neturėjau televizoriaus, man regis buvau laimingas žmogus. Nugi daba tekdavo su penkių kitų nosių televiziniais įnoriais taikytis. He he, ir būdama būtent čia šventoj žemėj sužinau apie pasaulio "gudročius". Tas pamirštas susierzinimo jausmas vėl manyje supulsuoja... Mano nuomone, niekas lai nedrįsta lenktyniauti su - kaip prityre mtv analitikai pasakytų - kiek pasenusia rubrika "noriu įžymybės veido". Sėdi iki mėlyno skausmo įsikibus į kėdės rankenas mergina ir bando išstenėti šypseną. "Noriu buti kaip Britney Spears". Aleliuja. Lyg vienos šmėklos būtų maža... Ir visai rimtai gydytojai išpiešia apvalios figūros mergaitei "šiokį tokį pagražinimą". It po gerų muštynių užsisenėjusi alkoholikė [kiti spjaudosi, kad tik nepakliūtų į kokią avariją, o čia prasom savo laisva valia ismargina savo puosmena] begydama ji bando sugrazinti savo vargse pagarba.<br />Žiū, žuvies veido dvyniai atidrožia ir visai ramiai sau išpoškina, kad nori panešėti į garsųjį apvalaus veido Bradą Pitą. Aleliuja nr. 2! Nu iš kur tiek drasos jaunikaičiams. Papluša plastikos ekspertas, ir lašas panašumo kažkur išgaruoja broliams prabilus. He he, matyt balso aparatas dar nebuvo atpigintas supermarkete. Ir garsenybių smegenų internete nieks neišpardavinėjo. O TUOJ BUS!! Ir nė nebando manęs dabar ant laužo kas degint, nes nebereiks šimtmečių laukt [o gal jau yra...]. Susėdę prunkštėm į delną, nes bandem cia tobulinti tokius "žaidimus su savo gyvenimu". Tegul tos britnių ir pitų grupuotės [man regis jau geros futbolo komandos susidarytų, na gal kokis Cruisas ar Lopez nukonkuruotų] į narvą suleidžiamos būva... O mes stebėsim, kaip šis žiurkinis eksperimentas veikia - ar vienas pitas nepavydi, kad kitas pitas nukabina trečią britnę. O gal dar kokių naujų reiškinių atrastumėm. He he, matyt profesinis sindromas manęs nepalieka...<br />Na, o paskui tai jau galima ir valstybei pasitarnaut. Kruzai bus pėstininkai, lakūnais paskirti pitai. Ir visas holivudas eina kariaut lai irakan. O ką? Ir taip jau europinė balta masė perdaug išsiskirianti. Sunku mumi būna atskirti vieną juodaodį ar azijatą nuo kito. Nėr čia ko būt kitokiais.<br />He he, kariaut su arabais nebūtų pavojinga. Kur kas šmaikštesnis - civilinis karas. 3 pitai prieš 3 pitus. He he, gali būti čia lansktus - pozicijas netycia sumainyt... O kas pastebės... Galėjom ant kušetės išsidrėbę ir daugiau absurdiškų situacijų sukurpti, alia kad toks tuštumas vargina... Ir kam dar tebesikamuoja klono šalininkai? Juk jau juos tokiais "pagalbos projektais" lenkia intelekto nesugadinta mtv...<br /><br /><strong>Religija Ashdode</strong> <br />Na ir ką?.. Ogi šiandien išmastėme, kad Izraelyje - o gal būkime politiškai korektiški vietiniu sociologinių stebėjimų atžvilgiu - Ašdode, galima drąsiai skelbti naujos religijos įsišaknijimą. Pradžiai duokime darbinį pavadinimą "Molas". Religijos tyrinėtojai matyt turetų priskirti tai pagonybei, nes dievukų čia - ištisos lentynos. Ir visi jie - tikros šventienos - pabandyk tik paprieštaraut kasdien išdidžius ratus išdrožiančiai merginai, kuriai "pasimelst" - tikra priedermė. Kasdien, tuo pačiu laiku, sukart kuklia procesiją, aplankyt ir apglostyt visus, kad neduokdie kuris nors neliktų pražiopsotas. O neliks - juk visi tokie spalvoti, margi, blizgantys.<br /><br />Šventykloje - kaip ir pridera - viskas išlankstyta į daug mažų koplyčių su mažais spalvingais altorėliais. Jūsų paslaugoms - kunigai - čia pat. Kiekvienas turi savo išmoktus poterius, bet dažniausiai ji - iškamuotam "tikinčiajam" - tikra sielos atgaiva. Tik paklausykite - iškuiti kokį skuduraitį, užtempi ant savęs ar jis tiesiog nukara palikdamas erdvės papildomam "tikinčiajam", ir spėkit ką gi "kunigas" porina?. "Oi, kaip jumi tinka!!". Tai - žinoma - palaiko vargšą pasimetėlį savo sielos viduje... Jei esi netvirtas savo tikėjime, tai garbės žodis, gali 2/3 ilgio, kauliukų nesiekiančias kelnes - susigundyti nusipirkti. Taigi "kunigas" pasake. Šventa matyt...<br /><br />"Tikintieji broliai ir sesės" stropiai susiplanuoja savo laiką aplankyti šventovę. Reiktų užeit po darbo - gal kas naujo "dvasiniam" gyvenime... Štai ir penktadienis iš ryto laisvas - skirkime pusdienį ten. Taipgi blogai jaučiamės - o ten nuėjus, širdis atsigauna. Visi "tikintieji" čia - nepažįsta vienas kito, tačiau jaučia tam tikra vienybę.. išgyvena vidinį pasitenkinimą, ramybę, ir patenkinti bei įkvėpti grižta namo šabui. Jei tu - vargšė pasimetusi savyje avis - išejai susinervinus, tai tik dėlto, kad matyt blogai meldeisi.. Matyt, i kunigą nesikreipei.. Ar visų dievukų neapčiupinejai... Ir jie dabar tave baudžia tokia prasta savijauta...<br /><br />O visagalis visaapimantis dievas Pinigas tik tyliai prunkščia čia sau į delną.<br /><br />Ir susimaščiau dabar.. Juokėmės cia mes iš ašdodiečių, kikenom iki susirietimo diagnozuodami reiškinį... Ir kaip nemalonu patapo, kad vis tik IR VĖL visiškai tą pačią religija rasiu grįžus namo...<br /><br />Visi pasaulio "tikintieji" - vienykimės...<div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-112823855442098031?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117923506214541892005-06-04T22:16:00.000Z2005-06-04T22:18:26.216Z<p>Kelionines nuotraukos tingintiems daugiau skaityti</p><p><a href="http://www.evatravelsmore.fotopic.net">www.evatravelsmore.fotopic.net</a></p><table id="HB_Mail_Container" height="100%" cellspacing="0" cellpadding="0" width="100%" border="0" unselectable="on"><tbody><tr height="100%" width="100%" unselectable="on"><td id="HB_Focus_Element" valign="top" width="100%" background="" height="250" unselectable="off"><br /></td></tr><tr hb_tag="1" unselectable="on"><td style="FONT-SIZE: 1pt" height="1" unselectable="on"><div id="hotbar_promo"></div></td></tr></tbody></table><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111792350621454189?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117902389750830462005-06-04T16:26:00.001Z2005-06-04T16:26:29.750Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/aqaba_king%20almighty%20everywhere.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/aqaba_king%20almighty%20everywhere.jpg'></a><br />Aqaba - karaliaus atvaizdas visur..<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790238975083046?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117902366483729972005-06-04T16:26:00.000Z2005-06-04T16:26:06.483Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/aqaba_original%20tea%20garbage.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/aqaba_original%20tea%20garbage.jpg'></a><br />Stai kaip jie atsikrato arbatos pakeliu<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790236648372997?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117902330712089902005-06-04T16:25:00.000Z2005-06-04T16:25:30.713Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_beduin%20family.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_beduin%20family.jpg'></a><br />Beduinu seima<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790233071208990?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117902249961394422005-06-04T16:24:00.000Z2005-06-04T16:24:09.960Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_beduin%20house2.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_beduin%20house2.jpg'></a><br />Beduino namai<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790224996139442?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117902201613509062005-06-04T16:23:00.000Z2005-06-04T16:23:21.613Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_beduin%20house3.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_beduin%20house3.jpg'></a><br />Beduinas savo virtuveje<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790220161350906?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117902157081532682005-06-04T16:22:00.000Z2005-06-04T16:22:37.080Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_beduin%20house4.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_beduin%20house4.jpg'></a><br />Beduino namuose<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790215708153268?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117902091258950112005-06-04T16:21:00.000Z2005-06-04T16:21:31.256Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_lunch%20with%20beduin2.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_lunch%20with%20beduin2.jpg'></a><br />Dykumoje pietaujame<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790209125895011?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117902042184210822005-06-04T16:20:00.001Z2005-06-04T16:20:42.183Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_riding%20jeep5.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_riding%20jeep5.jpg'></a><br />As ir Robertas<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790204218421082?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117902014324495092005-06-04T16:20:00.000Z2005-06-04T16:20:14.323Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_riding%20jeep3.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_riding%20jeep3.jpg'></a><br />Judita ir Ruta<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790201432449509?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901972183464202005-06-04T16:19:00.001Z2005-06-04T16:19:32.183Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_praying%20beduin.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_praying%20beduin.jpg'></a><br />Beduinas meldziasi<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790197218346420?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901940474727432005-06-04T16:19:00.000Z2005-06-04T16:19:00.473Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_our%20jeep%20and%20view%20like%20in%20the%20morning%20form%20roof.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_our%20jeep%20and%20view%20like%20in%20the%20morning%20form%20roof.jpg'></a><br />Musu dzipas<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790194047472743?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901866749018172005-06-04T16:17:00.001Z2005-06-04T16:17:46.750Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_riding%20jeep7.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_riding%20jeep7.jpg'></a><br />Musu beduinas ir dzipas<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790186674901817?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901822275490372005-06-04T16:17:00.000Z2005-06-04T16:17:02.276Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_ruta.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_ruta.jpg'></a><br />Kanjonas. Ruta ir uolos.<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790182227549037?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901741697704312005-06-04T16:15:00.000Z2005-06-04T16:15:41.696Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_sand%20dunes_jumping%20creatures2.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_sand%20dunes_jumping%20creatures2.jpg'></a><br />Soklys <br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790174169770431?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901617275996102005-06-04T16:13:00.000Z2005-06-04T16:13:37.276Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_sand%20dunes_jumping%20creatures.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_sand%20dunes_jumping%20creatures.jpg'></a><br />Sokinejam nuo kopu<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790161727599610?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901566739396392005-06-04T16:12:00.001Z2005-06-04T16:12:46.740Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_sand%20dunes_roberto4.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_sand%20dunes_roberto4.jpg'></a><br />Grazu...<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790156673939639?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901525647525512005-06-04T16:12:00.000Z2005-06-04T16:12:05.646Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_sand%20dunes_roberto5.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_sand%20dunes_roberto5.jpg'></a><br />Smelio kopos<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790152564752551?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901354299325832005-06-04T16:09:00.000Z2005-06-04T16:09:14.300Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_sand%20dunes_roberto.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_sand%20dunes_roberto.jpg'></a><br />Rausvo smelio kopos<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790135429932583?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901314373242532005-06-04T16:08:00.000Z2005-06-04T16:08:34.373Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_sunset_roberto.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/wadi%20rum_sunset_roberto.jpg'></a><br />Saulelydis Wadi Rum<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790131437324253?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901263671599752005-06-04T16:07:00.000Z2005-06-04T16:07:43.673Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_el%20siq3.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_el%20siq3.jpg'></a><br />El Siq paslaptinas uolu koridorius<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790126367159975?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901218781308812005-06-04T16:06:00.002Z2005-06-04T16:06:58.780Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_beduin%20playing%20flute.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_beduin%20playing%20flute.jpg'></a><br />Beduinas su fleita<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790121878130881?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901186290337082005-06-04T16:06:00.001Z2005-06-04T16:06:26.290Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_beduins.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_beduins.jpg'></a><br />Petros beduinai<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790118629033708?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901166428285762005-06-04T16:06:00.000Z2005-06-04T16:06:06.430Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_carved%20temple_4travelers.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_carved%20temple_4travelers.jpg'></a><br />Keliautojai po Jordana<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790116642828576?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901142941578642005-06-04T16:05:00.000Z2005-06-04T16:05:42.940Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_caves%20tombs5.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_caves%20tombs5.jpg'></a><br />Fantastiskos spalvos<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790114294157864?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901081783904072005-06-04T16:04:00.000Z2005-06-04T16:04:41.783Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_caves%20tombs3.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_caves%20tombs3.jpg'></a><br />Petra - kapai urvuose<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790108178390407?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117901037470666962005-06-04T16:03:00.001Z2005-06-04T16:03:57.470Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_caves%20tombs9.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_caves%20tombs9.jpg'></a><br />Petros uolos <br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790103747066696?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117900991916822962005-06-04T16:03:00.000Z2005-06-04T16:03:11.916Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_caves%20tombs.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_caves%20tombs.jpg'></a><br />Petra<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790099191682296?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117900970240646252005-06-04T16:02:00.000Z2005-06-04T16:02:50.240Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_treasury.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_treasury.jpg'></a><br />Izdas, kaldintas uoloje<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790097024064625?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117900917605073092005-06-04T16:01:00.001Z2005-06-04T16:01:57.606Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_mysteriuos%20mountains.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_mysteriuos%20mountains.jpg'></a><br />Petros kalnai<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790091760507309?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117900878900313112005-06-04T16:01:00.000Z2005-06-04T16:01:18.900Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_the%20same%20climbing%20beduin.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_the%20same%20climbing%20beduin.jpg'></a><br />Isprotejes beduinas ant sventyklos keteros<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790087890031311?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117900753262802982005-06-04T15:59:00.000Z2005-06-04T15:59:13.263Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_sunset.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/petra_sunset.jpg'></a><br />Saulelydis Petroje<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790075326280298?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117900665638908882005-06-04T15:57:00.000Z2005-06-04T15:57:45.636Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/mount%20nebo2.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/mount%20nebo2.jpg'></a><br />Nebo kalnas - Moze cia mire, neizenges i Pazadetaja zeme<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790066563890888?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117900534865555182005-06-04T15:55:00.000Z2005-06-04T15:55:34.866Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/kings%20highway_al%20karak2.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/kings%20highway_al%20karak2.jpg'></a><br />Kryziuociu pilis<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790053486555518?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117900495113772452005-06-04T15:54:00.000Z2005-06-04T15:54:55.113Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/kings%20highway.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/kings%20highway.jpg'></a><br />Karaliu kelias<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790049511377245?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117900051410565062005-06-04T15:47:00.000Z2005-06-04T15:47:31.410Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/kings%20highway_walking%20from%20steep%20mount.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/kings%20highway_walking%20from%20steep%20mount.jpg'></a><br />Zemyn staciu slaitu. Vairuotojas paleido mus virsuje ir teko patiems kereblintis zemyn<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111790005141056506?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117899289691905062005-06-04T15:34:00.001Z2005-06-04T15:34:49.690Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/kings%20highway_sunset.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/kings%20highway_sunset.jpg'></a><br />Karaliu kelias. Beveik saulelydis<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789928969190506?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117899262460021162005-06-04T15:34:00.000Z2005-06-04T15:34:22.460Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/kings%20highway_lake.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/kings%20highway_lake.jpg'></a><br />Gerasis musu vairuotojas, veziojes mus po Karaliu kelyje issidesciusias pilis ir grazias vietas<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789926246002116?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117899156668422852005-06-04T15:09:00.000Z2005-06-04T15:32:36.676Z<table id="HB_Mail_Container" height="100%" cellspacing="0" cellpadding="0" width="100%" border="0" unselectable="on"><tbody><tr height="100%" unselectable="on" width="100%"><td id="HB_Focus_Element" valign="top" width="100%" background="" height="250" unselectable="off"><p>Gausiau nuotrauku <a href="http://www.evatravelsmore.fotopic.net">www.evatravelsmore.fotopic.net</a></p><p><br />Netiketai suzinojom, kad penktadienis – vienas is musu laisvadieniu. Devintines arba Dievo kuno svente. Jau senokai svarstem, kad Jordanija – vienas is musu artimiausiu planu. Kodel gi tad ne sis savaitgalis? Is pradziu buvau viena aktyviausiu entuziasciu – visi kiti nuo kassavaitiniu keliavimu isvarge. Bet zinojau – jei ne sis savaitgalis, tai ne vienas – mat manes laukia seminarai ir projektai… Todel ilgai nedelsdama puoliau ikalbineti Ruta. Mums garsiai prabilus apie planus, ir Judita pradejo svarstyti apie galimybe. Logiskai argumentavus keliones ideja ir apskaiciavus laika, susigunde ir Robertas. </p><p><br /><strong>Eilatas</strong><br />Robertas ir Judita turejo dienos metu padirbeti, bet tai netrukde nei man, nei Rutai, is ryto paskubomis atlikusioms kelias pareigas, susimesti daiktus i kuprines ir pasipustyti padus trasai. Po pastaruju sekmingu kartu, Izraely pazadejom sau tik tranzuoti – matyt salis tapo tikrai sava.<br />Pirmasis mazu sunkvezimiuku vaziaves vaikinukas kilimo is Moldavijos. Pasirode besas eruditas – laisvai kalbantis moldavu, anglu, rusu, hebraju, arabu kalbomis. Savo lauzyta rusu kalba juokinom ji ir save. Neprivaziavus Beershevos, teko ieskoti kitos pakeleivingos masinos, mat jam jau nebepakeliui. Per miesteli kiek paveze mumis nusistebeje vaikinukai – su jais kaip imanydamos bandem slebizavoti hebrajiskai. It zygdarbi atlike, jie mus paliko dar vienoj stotelej. Visai netrukus kitas rusiukas stengesi mus itikinti, kad sioje arabiskoje, vejo uzmirstoje pusiaukeleje, niekas nestos. Pastarasis i Rusija grizt nebenori, nors jo brolis ir draugai like ten. Matyt patogesnis gyvenimas traukia… Vos tik masinoje patrauke demesi dvieju vaikinuku nuotrauka. Vienas ju selmisku zvilgsniu nutoles zvilgsniu horizonte. Kitas languotu astuoniasdesimtuju saliku net prisimerkes traukia cigarete. Mano zvilgsnis ties sia nuotrauka ir pasiliko. Tai jo brolis ir draugas. O atrodo kaip rusu roko grupe. Kazkokia keista nostalgija apeme. Is uz galines sedynes koloneles plysavo gero rusisko skamesio dainos… </p><p>Vis tik pasitaike gero kirpimo vaikinukai, patys trauke Sinajun nardyti. Eilate pribuvom jau sutemus. Susiradom papludimy vietele, kur galetumem galvas prideti. Iki ryto reik pailset. Juk laukia trumpa, taciau tirsta kelione.<br /><br /><strong>Wadi Rum</strong></p><strong></strong><p><br /> Per miegus kiek papykau, kad kazkas ketina nutraukti taip brangu miega. Juolab, kad kiaura nakti klykavo kurortine muzika, nurimus gal kokiai akimirkai. Robertas ir Judita parkeliave naktiniu autbusu, kele mus sauletekiui. Taip, saule teka is uz kalnu, i kurius ir patys greitai nukaksim.<br />Patekti i Jordanija kur kas paprasciau nei i Egipta. Gave po spauda pasan buvom laisvi traukti pirmyn. Melas – jokios laisves nenusimate. Bent jau is pat pradziu – pasienieciai gudriai merke aki: pesciomis eiti cia draudziama. Ka tik nusibaidzius ikyriu taksistu, teko lysti i nepageidaujama masina. Ranka ranka plauja. Ziu kelis varganus kilometrus iki pasienio miestelio tenka sumoketi tiek, kiek praktiskai galetum sukarti daug daugiau kelio. Burnojom susigrude automobilin, kad ne uz ka cia nesugrisim. </p><p><br />Aqaboj plevesavo keturspalve veliava. Nedrisciau teigti jordanieciu patriotiskumo, taciau tas karaliaus garbinimas man pasirode kiek itartinas. Dar pasienio poste pasitiko ivairiais imanomais budais – tapyti, austi, fotografuoti – mirusio karaliaus ir jo sunaus, tapusio ipediniu atvaizdai. Visi kaip susitare skies apie karaliaus geri. Besisypsancimis brisiaus akimis karalius is paziuros atrode draugiskas vyras. Tik issitarus, kad kritikuoti jo didenybes nevalia, pasleptas itarum jausmas vis augo. </p><p><br />Galu gale kiek nusidereje patraukem i pirmaji musu taska, gerai zinoma turistu - Wadi Rum, kalnuota sleni dykumoje. Is pradziu it susitare svarstem apie galimybe pavaikscioti nurodytais takais. Visa laime, kad vis tik sove ideja issinuomoti dzipa ir pamatyti dykumos kuo daugiau.<br />Susoke i atvira didrati, birbinom rausvu smeliu. Beduinas angliskai vos vos temokejo keleta zodziu, kas is pradziu kele sioki toki erzuli. Ziniu istroske, mes norejom tiksliai zinoti. Taciau jo kuno kalba ir pati dykuma bylojo iskalbingiau. Pasivedejes i sali, suglaudes delnus, kelis kartus suktelejo kalnu pusen. It ten sedetu koks jo pazistamas, aidas atkartojo net kelis kartus. Kvyktelejau ir as… Norejosi su kalnu kalba zaisti daugiau. Dar kiek pabraide Nabateju sventyklos griuvesiais, patraukem pasidairyti i kitus dykumos pakampius. Palike savo vedli melstis vidurdykumeje, patys ismukom i rausvu uolu kanjono pavesi. Cia visi savaip paniro i gamtos ir sielos pokalbius. </p><p><br />Dykuma zavejo spalvu sodrumu, garso tikrumu… Ant uolinio tiltelio istiesiau savas rankas ir leidau vejui tarsyti plaukus. Stiprus gusiai ispute bauginancias mintis. It nuplauta nebylios ispazinties, galejau traukti tolyn. Po keletos kitu ispudingesniu vieteliu, sutupem beduinisku priespieciu. Keletas pitu, prieskoniai ismaisyti su aliejumi – musu rankos vis sieke dar ir dar vieno gabaliuko. Saldi stipri ka tik pataisyta beduiniska arbata papilde musu nuo saules besenkancias batarejas. </p><p><br />Musu seniukas uzveze mus apziureti beduinisko namo. Viskas paprasta, kuklu. Taciau kazkoks sarmas visame tame. Todel nereikejo ne minutes apsispresti, ar priimti kvietima apsistoti su jo seima nakciai. Dykuma su savo neviliojancia fauna – skorpionais ir gyvatemis tikrai neviliojo.<br />Sulauke saules keliones uz kalnu, pagere “sunset tea”, buvom parboginti pas ji namolio. Automobilyje jau nebegalejau ramiai issedeti – tiek as, tiek Ruta vis pasikeisdamos stodavomes. Stebejau tamsa apsitraukiancius kalnus ir ikvepdavau gilybes…<br /></p><p>Beduino dukra – grozio ir isminties perlas. Taip romantiskai nevadinciau, jei kalbeciau netiesa. Taciau mergina is tiesu buvo labai miela ir paslaugi. O svarbiausiai, kad galejom kalbeti anglu kalba. Nors vyras jau ir nuziuretas, taciau zvitriu tamsiu akiu kalnu gazele trosko mokytis universitete – labiausiai kalbu. It susitarusios kinkavom su Ruta galvas, kaip imanydamos skatinom kaip tik ir imtis sio ismintingo zingsnio.<br /></p><p>Vakariene patiekiama lauke. Ratu aplink maista sutupe isalke europieciai kirto it butu netureje kasnio burnoje senokai. Mama ir tuntas vaiku atsitrauke, o vis cigaretes sukantis tetis it liutas issirange netoliese. Ne zodzio netariantis, tevisku zvilgsniu stebejo musu smagu rijima. It vaikai gave ledu, sukirtom juos ir patraukem ant stogo – cia mes ir miegosim.<br />Nesu maciusi tokio gilaus dangaus net nuosaliame kaime. Miestu sviesos neblaskomos zvaigzdes spindejo akinanciai. It kojugalyje stuksojo isjuodinti kalnu konturai. Taip nesinorejo eiti miegot, kad neprarasciau to vaizdo ir jausmo.<br /><br /><strong>Petra</strong><br /> Saule tekejo tolumoje. Turejom suktis skubiai, mat kiek pramigom. Taciau seima dar pakviete pusryciu – sikart valgem visi kartu. Beduiniska arbata, pasaldinta tirstu kondensuotu pienu, naminis suris, chalva… Energijos turim visai dienai… </p><p> <br /> I Petra atkeliavom po keliu valandu. Autobuselyje dirbes arabas vis bande mus pavilioti arba nemokama nakvyne pas ji namuose, arba pigesniu turu ryt – mat paskutine diena ketinom traukti taip vadinamu Karaliu keliu. </p><p><br />Jau visiskai priarteje prie Petros nacionalinio parko, staiga buvom uzklupti padoriai apsitaisio judbruvo aktyvaus vyruko, bandziusi isiulyti savo viesbutuka. Susigundem galimybe nusimesti savo sunkius nesulius ir traukti po vienos dienos vaiksciojimo parka. Suzinoje, kad esame savanoriai, pasiule ant stogo permiegoti nemokamai. <br />Galu gale izengem i islaukta Petra – nabateju miesta, kaldinta uolose. Is pradziu apie kilometra pamazu slinkom El Siq sleniu – siauru tuneliu aukstomis uolinemis sienomis. Akmuo viliojo savo spalva – ar beverta dar sventyklas tapyti spalvomis – pati gamta ispuose taip, kaip ne joks dailininkas negaletu varzytis. Eidama vis uzsimerkdavau, kad kaip imanoma aiskiau isivaizduociau siuo kalnu tarpekliu traukiancias nabateju procesijas. Ir stai is uz kampo isnyra paveiksliukuose nuziureta taip vadinama izdine, man kur kas labiau primenanti sventykla.<br />Nera jokio reikalo vargintis aprasineti ta grozi. Gal tik mintis ta, kad didybe ir grozis vienoj vietoj.<br />Kopem i viena vienuolyna, irgi kaldinta uoloje. Jis atrode tikrai galingai. Netoliese – aikstele, is kurios gali stebeti kalnus, tolimus horizontus. Stai cia mes ir nurimom. Tolumoje isgirdau ataidincia dudele – jos garsas kalnuose virpino sirdi. Ir tai ne romantiska metafora. Maniau, kad tik dudmaisis ar bugnai gali pazadinti siela, taciau ta fleita buvo tikrai ypatinga.<br />Prisiartines prie musu, jis kiek pasidalino sav beduinisku gyvenimu… Drasuolis po pokalbio mums pasitraukus it kalnu gyvunas patrauke ant sventyklos stogo. Kalnais kalnais mazas zvitrus zmogiukas ziu jau kybo ant keteros. </p><p><br />Dar nutarem kopti i viena Petros kalna. Iki saulelydzio laiko turejom ne marias, todel zingsni kiek paspartinom. Apelsininie spalva skaniai tape it sluoksniuoto pyrago klodus. Uzkopus atsivere kiti vaizdai. Cia ir sulaukem saules laidos. O ziu – kur ne kur ir vel tas pats beduinas, belaigantis kalnais ir kazi ka saukiantis. Tai savo brolio ozius bando prikviesti. Nusileidom temstant visi kartu. Neatsisakem vakarines arbatos su vietiniais. Beduinai smaikstavo kaip imanydami atrade besijuokiancius naujus veidus. It gero dailininko piesti veido bruozai matyt viliojo ne viena mergina – gaila, kad tik saule ir vejas nugairina taip, jog atrodo jie daug greiciau gyvena. Visiskai sutemus merginos buvo uzsodintos ant asilu ir mes vel uolu koridoriumi palengva lingavom namo. Mano raitelis – fleitistas instrumentu ir balsu vinguriuodamas melodijas graudino siela. Dangus ant zemes…<br />Grizus i hosteliuka, sukirtom ant griliaus keptos mesos ir duonos… Vis tik savininkas nepasirode toks mielas, kaip kad manem is pradziu…<br /><br /><strong>Karaliu kelias </strong></p><strong><p><br /></strong>Kol Robertas pirko sau maisto, prie musu spejo prisokti taksistas siulantis zinoma ne pati pigiausia kelines varianta. Vis tik pasirodo mes isties laimingi, kad sutikom keliauti su juo.<br />Ir ne tik del to, kad jis kantriai lauke, kol mes narstem romenu ar kryziuociu statytas pilis… Besileidziant kalnais, staiga jis sustojo, ir praktiskai priverte mus leistis staciomis pakriutemis zemyn. Is pradziu maniau, kad nusirisiu – slaitai ne juokais status, akmenys rieda po kiekvieno pedos pastatymo. Vis tik vargais negalais iveikem… Nors leidziantis reikejo ypatingai sukaupti demesi, kad neduokdie nenuriedetum, taciau spejau pasigereti ir i tarp uolu isprausta ezera.<br />5 tukstancius metu beskaiciuojantis karaliu kelias aisku buvo daug idomesnis nei tiesiog autostrada. Dar visi lankomi istoriniai taskai… Ir diena jau slinko i pabaiga. Tik puse zodzio uzsiminiau, kad noreciau isvysti saulelydi ant Nebo kalno. Ir taksistas it paseles skraidino masina… Saule nusileido dar mums esant pakeliui. Taciau mums tai neberupejo, nes netiketai, prie jau uzdaryto Nebo kalno suzinojom, kad siena uzdaroma kur kas anksciau. Taigi siandien sugrizti namo niekaip nepayks. </p><p><br />Susikrimtes taksistas pasiule nakvynei savo automobili, pavaisino mus gardzia vakariene…<br />Is ryto galejom isvysti galu gale vieta, kurije mire Moze, tik is tolo isvydes pazadetaja Kanaano zeme.<br />Butu viskas baigesi neblogai, jei nebutumem suzinoje, kad tokia naktine nakvyne musu draugu patapusiam taksistui kainavo vis tik nemazus pinigus – teko nemenkai pakrapstyti pinigine. Taciau tikiu, kad Viespats jam atlygins uz jo placia sirdi. Jis mums tikrai labai pagelbejo.<br />Na, pereje be didesniu sunkumu, gal tik kiek uztruke, siena is Jordano i Palestina, susipazine su Sirijoj savanore bedirbusia prancuze, patraukem i Jeruzale. Pokalbis su ja buvo labai ikvepiantis – geriau kiekviena jos pasidalinta minti. </p><p><br />Namo is Jeruzales patranzavom greitai ir trise. Robertas mat mane greiciau parvaziuoses autobusu.<br />Pirmieji paeme prabangiu automobiliu keliave zydai. Uz vairo sedejes – arogantiskas, tipiskas Amerikos zydas, prekiaujantis nekilnojamu turtu bei deimantais. Is jo mat brangakmenius perka Britney Spears, Jennifer Lopez. Jie mus nubogino kone iki Tel Avivo. Is nepatogios vietos ir dar nepatogesne susitranyavom policininka. Linksmu plauciu vyrukas ne kiek neuzsirustino, kad ketinom tranzuoti is netinkamos vietos. Atvirksciai - nuveze i kita vieta. Is ten netiketai, tiesa sakant be dideliu vilciu, susitranzavom jaunuoli, atvezusi mus iki pat namu duru…<br /><br />Kelione.. Stipri kelione, trumpa, bet stipri… <br /><br /><br /><br /> </p><br /></td></tr><tr unselectable="on" hb_tag="1"><td style="FONT-SIZE: 1pt" height="1" unselectable="on"><div id="hotbar_promo"></div></td></tr></tbody></table><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789915666842285?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117896578134556532005-06-04T14:49:00.001Z2005-06-04T14:49:38.133Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/the%20first%20sunrise%20around%20kinneret1.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/the%20first%20sunrise%20around%20kinneret1.jpg'></a><br />Pirmasis sauletekis prie Genezareto<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789657813455653?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117896542178738062005-06-04T14:49:00.000Z2005-06-04T14:49:02.176Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/sweet%20dreams%20at%20sunrise.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/sweet%20dreams%20at%20sunrise.jpg'></a><br />Pirmasis rytas prie Genezareto<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789654217873806?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117896515204051342005-06-04T14:48:00.000Z2005-06-04T14:48:35.203Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/at%20the%20turkish%20baths.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/at%20the%20turkish%20baths.jpg'></a><br />Turku sauna<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789651520405134?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117896447086589462005-06-04T14:47:00.000Z2005-06-04T14:47:27.086Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/in%20tiberias.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/in%20tiberias.jpg'></a><br />Visos dezukes sitaip apipiestos Tiberijuj<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789644708658946?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117896135153586002005-06-04T14:42:00.000Z2005-06-04T14:42:15.153Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/hot%20springs%20at%20kinneret1.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/hot%20springs%20at%20kinneret1.jpg'></a><br />Karsti saltiniai Tiberijuje - tai sio miesto pasididziavimas, kazkada traukes daug zymiu turku ir zydu pasigydyti<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789613515358600?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117895650201228552005-06-04T14:34:00.000Z2005-06-04T14:34:10.200Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/2nd%20sunrise%20at%20kinneret.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/2nd%20sunrise%20at%20kinneret.jpg'></a><br />Beveik atitinka Benos saulelydzio nuotrauka<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789565020122855?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117895618143540672005-06-04T14:33:00.000Z2005-06-04T14:33:38.143Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/2nd%20sunrise%20at%20kinneret4.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/2nd%20sunrise%20at%20kinneret4.jpg'></a><br />Sauletekis ant Genezareto. Kazkada Bena padovanojo nuotrauka su saulelydziu Genezareto ezere. Dabar galejau nufotografuoti pati..sauleteki... <br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789561814354067?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117895034590403612005-06-04T14:23:00.000Z2005-06-04T14:23:54.590Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/at%20the%20kinneret.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/at%20the%20kinneret.jpg'></a><br />Prie Genezareto<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789503459040361?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117894885865031102005-06-04T14:21:00.000Z2005-06-04T14:21:25.866Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/view%20from%20mount%20of%20Beatitudes6.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/view%20from%20mount%20of%20Beatitudes6.jpg'></a><br />I ismukta Palaiminimu kalna<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789488586503110?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117894758320766742005-06-04T14:19:00.000Z2005-06-04T14:19:18.320Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/view%20from%20mount%20of%20Beatitudes4.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/view%20from%20mount%20of%20Beatitudes4.jpg'></a><br />Vaizdas nuo Palaiminimu kalno<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789475832076674?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117894684436082212005-06-04T14:18:00.000Z2005-06-04T14:18:04.436Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/view%20from%20mount%20of%20Beatitudes3.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/view%20from%20mount%20of%20Beatitudes3.jpg'></a><br />Palaiminimu kalnas<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789468443608221?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117894441339154142005-06-04T14:14:00.000Z2005-06-04T14:14:01.340Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/genezareth%20in%20the%20horizont.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/genezareth%20in%20the%20horizont.jpg'></a><br />Leidziantis nuo Palaiminimu kalno. Genezaretas.<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789444133915414?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117894385793760882005-06-04T14:13:00.000Z2005-06-04T14:13:05.793Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/church%20at%20the%20Genezareth%20shore.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/church%20at%20the%20Genezareth%20shore.jpg'></a><br />Prie "Mensa Christi" baznycios. Cia Jezus ipareigojo Petra ganyti avis ir avinelius.<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789438579376088?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117894285875553662005-06-04T14:11:00.000Z2005-06-04T14:11:25.876Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/tabha_church%20of%20loaves%20and%20fishes.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/tabha_church%20of%20loaves%20and%20fishes.jpg'></a><br />Tabhos - duonos ir zuvu dauginimo baznycia. Ant sio akmens, kaip manoma, Jezus buvo pasidejes duona ir zuvis, jas palaimino ir dalino praalkusiai miniai<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789428587555366?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117894218137666912005-06-04T14:10:00.000Z2005-06-04T14:10:18.136Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/rest%20of%20Capernaum3.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/rest%20of%20Capernaum3.jpg'></a><br />Kafarnaumas - taip vadinamas Jezaus miestas. Cia Jezus daug laiko praleido darydamas stebuklus, pamokslaudamas. Tolumoje - naujai pastatyta baznycia ant buvusio Petro namo pamatu<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789421813766691?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117894102074792022005-06-04T14:08:00.000Z2005-06-04T14:08:22.073Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/hitchhikers.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/hitchhikers.jpg'></a><br />Vis tranzuojam<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789410207479202?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117894062243138502005-06-04T14:07:00.000Z2005-06-04T14:07:42.243Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/resting%20after%20travels.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/resting%20after%20travels.jpg'></a><br />Po varginanciu kelioniu... <br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789406224313850?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117893970984016352005-06-04T14:06:00.000Z2005-06-04T14:06:10.983Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/hitchking%20further.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/hitchking%20further.jpg'></a><br />Betsaidos link<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789397098401635?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117893928829866422005-06-04T14:05:00.000Z2005-06-04T14:05:28.830Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/bethsaida.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/bethsaida.jpg'></a><br />Betsaida... Keliu apastalu (tarp ju ir Petro) gimtine <br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789392882986642?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117892814590682322005-06-04T13:46:00.001Z2005-06-04T13:46:54.590Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/rebaptisation.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/rebaptisation.jpg'></a><br />Maziulis murkdomas Jordano vandenyje... <br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789281459068232?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117892765351670802005-06-04T13:46:00.000Z2005-06-04T13:46:05.350Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/hitchking%20back%20home.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/hitchking%20back%20home.jpg'></a><br />Namo...<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789276535167080?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117892676698554672005-06-04T13:44:00.000Z2005-06-04T13:44:36.696Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/before%20rebaptism.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/before%20rebaptism.jpg'></a><br />Perkrikstas... <br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789267669855467?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117892632244104242005-06-04T13:43:00.000Z2005-06-04T13:43:52.243Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/at%20the%20jordan8.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/at%20the%20jordan8.jpg'></a><br />Jordano vandenyje keletas rusu persikrikstijo...<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789263224410424?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117892559142259292005-06-04T13:42:00.000Z2005-06-04T13:42:39.143Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/at%20the%20jordan5.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/at%20the%20jordan5.jpg'></a><br />Jordano vandeny gausu zuvu<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789255914225929?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117892473751900272005-06-04T13:41:00.000Z2005-06-04T13:41:13.750Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/singing_dancing_eating.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/singing_dancing_eating.jpg'></a><br />Mus veziusieji.. Ne tik pamaitino, bet ir palinksmino... <br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789247375190027?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117892176457545402005-06-04T13:36:00.000Z2005-06-04T13:36:16.456Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/with%20pensionears%20at%20the%20dead%20sea.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/with%20pensionears%20at%20the%20dead%20sea.jpg'></a><br />Su pensininkais pasipluduriavom<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789217645754540?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117892088673277132005-06-04T13:34:00.000Z2005-06-04T13:34:48.673Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/the%20first%20sunrise%20around%20kinneret.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/the%20first%20sunrise%20around%20kinneret.jpg'></a><br />Pirmasis saulelydis prie Genezareto ezero.. <br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111789208867327713?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117851404074270062005-06-04T02:07:00.000Z2005-06-04T02:16:44.080Z<table id="HB_Mail_Container" height="100%" cellspacing="0" cellpadding="0" width="100%" border="0" unselectable="on"><tbody><tr height="100%" unselectable="on" width="100%"><td id="HB_Focus_Element" valign="top" width="100%" background="" height="250" unselectable="off"><p>Nuotraukos <a href="http://www.evatravelsmore.fotopic.net">www.evatravelsmore.fotopic.net</a></p><p>Keliauti i Galileja mintis kirbejo jau seniai. Svarstem apie ilgesnes atostogas. Taciau apskaiciavus, kad ir savaitgalio gali pakakti, susikrovem daiktus ir trason. Kaip tycia siom dienom pabaigiau skaityti Evangelijas… </p><p><br />Pirmaja kelio dali iveikem bemat – nieko nuostabaus: siauren vaziavo Ruta su Aronu. Isleisti sankryzoje strigom. Taciau viduje jauciau, kad reikia sulaukti reikiamos masinos. Maciau, kad jau Juditos ir Robertos kantrybe senka ir nuotaika bjura. Masinos ne nemane stotis, o jei ir sustodavao, pasisaudavo pavezeti trumpa kelio dali. Ant vienos uzkibom, ir dekui Dievui, pajudejom bent per keleta kilometru. </p><p><br />Po ketvircio valandos sustojo imantriausio modelio Isuzu – seimininkas raudo ir mikciojo Robertui sakant komplimentus apie masina. Isitaisiau ant galines sedynes – tinkama proga stebeti po Sali praskubancius laukus ir praplaukianti menuli. Nurimau – galu gale Judita ir Robertas atsisake minties vaziuoti autobusu.<br />Gera masina matyt cia – savigarbos zenklas. Kitos masinos vairuotojai net susiriete bande isspausti geru zodziu savo tresenai. Treciasis vairuotojas it triusis slamste saulegrazas. Vis burbteledamas kazka it animacinio filmuko personazas. Vargiai galejau isgirsti, todel pokalbis vykdavo kiek komiskai.<br />Paskutinieji – jauna pora su nykstukiniu suniuku paveze iki pacio Genezareto isleide prie nemokamo ir gana malonaus kempingo. Ilgi vakarojimai kelioniu metu nepopuliarus, todel iskart ismukome I miegmaisius. Vietoj lakstingalos deja pakvaisus mergina saulei dar nepasvitus klyke it ikasta.<br />Saulei tekant akiu negalejau praplest. Judita i sona pabaksnojo zinodama mano aistra. Sokau fotografuoti. Varciau Biblijos lapus, kad kaip imanoma daugiau isivaizduociau siu apylinkiu ivykius. </p><p><br />Genezareto vanduo minkstai ir jaukiai prigludo prie kuno. Gelo vandens ilgesys galu gale numalsintas. Sukrimtus pusrycius, patraukem Tiberijaus link. Pakeliui uzejom apziuret senovines senagogos likuciu. Ant apardytu grindu dar gana aiskiai mozaikos – matyt graiku meno paveldas. Mokslininkai aiskina, jog zodiaku piesiniai – stiprus pagonybes zenklas vis tik nebekvarsines galvu grieztai nusiteikusiems zydams. </p><p><br />Ismukom i tame paciame parke senovine sakyciau naturaliai sildoma sauna – visu laiku Tiberijaus pasididziavima. Mazuma dilginantis is karscio ir surumo vanduo trykste tryksta is saltinio. Ne tik turkai megavosi isildytu akmenu ir gydancio vandens malonumais – ligu kankinami keliaudavo ir rabinai. </p><p><br />Nors iki Tiberijaus vos keli kilometrai, leidom, kad jaunas vyrukas, i sita krasta atkakes sudalyvauti airiskos muzikos festivalyje, vykstanciame viename kibuce, mus pavezetu iki vietos.<br />Tiberijus, isitaises sau ant kalvos prie Galilejos juros, sviecia diena ar nakti. Galbut cia butu gudru paaiskinti sio ezero vardu painiava. Zydai ji vadina Kineretu – forma mat primena arfa (Kiner-hebr.arfa). Genezaretas – del greta vandens telkinio kaimelio, o Galilejos jura – del viso regiono. Galiausiai Tiberijados ezeras – del to paties miesto Tiberijaus. Kazkada Erodas, noredamas kad sis krastas kuo labiau primintu gimtaja Roma, statydinosi sau amfiteattrus ir kitus statinius, dabar turisto aki dziuginancius tik likuciais. Dar vaziuojant automobiliu, aki patrauke prie pat ezero varpus iskeles, taciau gana apleistas graiku ortodoksu vienuolynas.<br />I pranciskonu statyta sv.Perto koplytele ileisti buvom vos penketui minuciu. Mudvi su Judita net nusvitom – tamsiu akmenu, jauki maza sventyklele primine namus. </p><p><br />Sukore gera gabala kelio ir jau bepradeje tranzuoti, staiga vieno mikriuko vairuotodas paaiskino, kad tai ne tas kelias. Paklaidziojimas isejo i nauda – pamaciau dar kryziuociu statytus pastatu griuvesiu, sesiu pranciskoniu vienuolyna.<br />Vienas vyrukas pametejo viena kelio dali. Kitas dar truputi. Ir stai bevaziuojant Tabhos link, staiga pamatem kelio zenkla, nurodanti Palaiminimu kelio link. Lyg igelti sokom stabdyti vairuotoja. </p><p><br />Pereje i kita kelia, atbaide ikyru taksista, sumedziojom masina, pametejusia iki Kalno. Dar siek tiek paejejom pesciomis. Karstis svilino padus ir galvas – buvo pats vidudienis. Vienuolyno durys – kas pamazu tampa tradicija – uzvertos. Lankymo valandos pasibaigusios, ir reiktu geras kelias valandas laukti, kol butumem priimti. Atsistraukiau nelinkusiu laukti bendrakeleiviu. Paskaicius apie palaiminimus, sugrizau pas juos. Jau kilome eiti, kai tolumoje isvydome turistu autobusa. Trumpam stabteleje, jie buvo ileisti i pro vartus. Mes zinoma pasinaudojome tokia proga ir ismukome i soda. Vaizdas atsivere. Stai cia, nuo sitos kalvos, Jezus sake garsuji pamoksla. Ramus Genezareto ezeras, aptuptas kalnu, tyvuliavo. Karstis dvelke ramybe. Ikvepdavau vis giliau – kaitinamos geles ir medziai skleide artima jauku tvaika. </p><p>I koplycia ismukti nepavyko, taciau pro pravertus langus galejom ikisti snapa. Taip niekas ir nepastebejo, kad mes cia smizinijom. Atgal prasmukom it neklauzados paaugliai pro vartu apacia.<br />Nuo kalvos leidomes dziovinami negailestingos saules. Avizos it sienas cezejo, o tolumoj bananu kekes erzino svyranciomis kekemis.<br /></p><p>Nusileidom tiesiog prie pat "Mensa Christi" baznyteles. Dar skaitinedama savo gida po Sventaja zeme, norejau aplankyti. Jezus cia pasirodes po prisikelimo paliko Petrui ganyti aviu. Pervargusi nuo karscio susmukau ant suolelio. Gaivi vesa pabudino imigusias smegenis, ir as pradejau svarstyti sena it pasaulis klausima apie misija zemeje. Balsas kazkur aidejo sieloje "taigi tu puikiai zinai". Kaip zenkla palieciau si akmeni. Tolyn.. Dulketa veida nuploviau ezero vandeniu…<br /></p><p>Tabha – benediktinu vienuolyno baznycia cia pat, keliu simtu metru. Kaip tik cia musu islauktos, dar Bizantijos laikais sudeliotos mozaikos. Prie altoriaus greta akmens, ant kurio Jezus buvo padejes zuvu ir duonos, matesi dar gana ryskiu spalvu delione. Soniniu navu grindys – ivairiu egzotisku pauksciu mozaikiniai piesiniai. Juditai uzdegus keleta zvakeliu prie ikonos, pakilau ir as. Uz seima ir gimine, draugus.. ir ta Zmogu… </p><p>I Kafarnauma, Jezaus miesta, susitranzavom labai greitai. Nes laiko iki uzdarymo nebebuvo marios.<br />Pasitiko pilksvi, tamsus, taciau daug kalbantys akmenys. Ant Petro namo likuciu – nauja moderni baznycia. Greta sinagoga, kurioj daug kartu pamokslaudavo Jezus, skelbdamas apie besiartinancia Dievo karalyste.<br />Karstis negailestingai sunke prakaita – kiaurai slapia, nesina ne taip sunkia, bet jau nasta tapusia kuprine.. Norejau dar kiek pasivaikscioti Jezaus mieste, pajusti dvasia. Robertas ir Judita jau buvo taip nuvarge, kad judintis ir neketino, todel palikus jiems savo nesuli, issprukau pasidarineti toliau. </p><p><br />Pro kiauros sinagogos langa zvilgsnis istrigo I Petro nama, kitus pilko akmens griuvesius.<br />Is Kafarnaumo issuke sutikom ir kita namo drauge – este Heilika. Visi nuvarge nuo deginancio karscio. Ezeras – vienintelis tikras tikslas. Greitomis susitranzavom keleta kilometru pamatejusia masinyte. </p><p><br />Vanduo atgaivino. Taciau jegu traukti tolyn jau nebeturejom. Cia ir pasilikom.<br />Sutemus nuejau valyti dantu. Jau ketinau grizus kristi i miegmaisi, taciau demesi patrauke kvarkiancios varles, svirpiantys svirpliai ir ciurlenantis upeliukscio vanduo. Parimau ant tiltelio…<br />Po trumpos meditacijos jau nebegalejau tiesiai eiti miegoti, bet pasukau ties ezeru. Menulis sviete labai aiskiai. Tolumoje atsispindejo ziburiai lyguteliame vandenyje. Dabar ir pati mintyse pakilau eiti ezeru pavirsiumi. Netoliese naktiniai zvejai mete tinklus. It Petras su broliais trauktu lauk zuvis… </p><p><br />Buvau cia su savo klausimais. I visus regis gavau nebylu atsaka.<br />Is miego pakirdau dar prie saulei tekant. Sugriebiau miegmaisi su pakloteliu, dienorasti ir sv. Rasta, pusryciams dar kiek likusiu pigiu saldumynu bei vandens, fotoaparata, ir jaukiai isitaisiau ant astriabriauniu akmenu.</p><p><br />Saule kilo kaip visada ypatingai. Sklaidziau Biblijos lapus ieskodama Jezaus buvojimo liudijimu. Prie ezero jaunas zydas tetis zaide su vaikais – pasakojo apie gamtos paslaptis, dziaugesi pastebetais vaiku atradimais…</p><p><br />Kai uzsiminiau Robertui apie Betsaida, jo balse neisgirdau entuziazmo. Deginantis klausimas, ar ten kas nors yra gero, liudino. Vis tik Heilika pritare sumanymui. Ir stai susitranzave dzipuka, isitaisem keturiese ant sedyniu neskaitant suns… </p><p>Ir vel vaiksciojom tarp griuvesiu it tarp nebyliu liudijimu. Tame paciame parke itupem ir i sraunia Jordano upe. </p><p>Kelione aplink Genezareta tesesi. Nors i masina Robertas ir Heilika issoko pirmieji, vis tik musu sutranzuota masinyte paliko juos pusiaukeleje. Turejau grazaus laiko susikaupti ties Jordano vandeniu pietineje Tiberiados puseje. Prisijungus bendrakeleiviams, liudininkais tapom keletos rusu persikrikstijame. Balti it angelai, siek tiek pasmaikstaudami, suletintu zingsniu, kad kamera kaip imanoma geriau uzfiksuotu svarbu fakta, ibrisdavo sventan vandenin. </p><p>Kelione atgal issiskyre. Ir vel pirmieji masinon susoko Robertas ir Heilika. Jie regis gana greitai grizo namo. Mums su Judita nuotykiai tik prasideda. Is pradziu Judita perspejo mane, kad net jei masina veztu iki netolies esancio Asdot Jakovo kaimelio, sutikciau. Taip ir ivyko. Kita masina, anot jos turetu buti gero modelio, ir vezti mazu maziausiai iki Jeruzales jeigu ne iki Asdodo. Vairuotojas is pusiaukeles tarp siu miestu – Beersevos. Masina – liuksusine. Dar Judita juokavo, kad gerai butu pasimaitinti. Ziu, sustojus pailseti jis ir siulo mums pavalgyt. Kuklios lietuvaites ne is tolo nesutinka, mazdaug pavakarieniaus namuose. </p><p>Kavos neatisisakem, veliau suslamstusios ir po gera sumustini su humusu ir sniceliu. Isalkus maistas kaip zinia aukso vertes. Pusvalandziui jis su kartu dzipuku vaziavusiais pusamziais draugais sustojom pertraukai en Boqeqe – turciu sanatorijose. Papluduriave deginancioje Negyvojoje juroje, vel issukom i pakeles uzeigele pasimaitinti. Cia jau vienas draugas – kai veliau paaiskejo dainininkas – muse bugna, o visi it sutartinai plesknojo delnais. Muzika nors ir namine, vis tik skambejo neblogai. Iki Beersevos nuvezes, i delna ispaude ir pinigu grizti namo. Nuo Keglevic ikaitusios su Judita tauskeme visa kelia. Smagus nuotykiai tarp pensininku – i patirties kolekcija. </p><br /></td></tr><tr unselectable="on" hb_tag="1"><td style="FONT-SIZE: 1pt" height="1" unselectable="on"><div id="hotbar_promo"></div></td></tr></tbody></table><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111785140407427006?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117850788763447442005-06-04T02:01:00.000Z2005-06-04T02:06:28.980Z<table id="HB_Mail_Container" height="100%" cellspacing="0" cellpadding="0" width="100%" border="0" unselectable="on"><tbody><tr height="100%" unselectable="on" width="100%"><td id="HB_Focus_Element" valign="top" width="100%" background="" height="250" unselectable="off"><p><strong>1diena Jerichas</strong> </p><p>Grize is Egipto, netiketai suzinojom, kad turim gerokai ilga savaitgali. Todel daug nemaste, perzvelge neaplankytu vietu sarasa, apsistoje ties Jerichu ir Juodaja jura, susikrovem daiktu ir vel patraukem i trasa. </p><p>Nuo Jeruzales iki seniausio pasaulyje miesto (jau 9000 p.Kr. egzistavusio) apie 40km. iki patikrinimo punkto atvaziavome autobusiuku. Zvalgemes, kur cia patikrinimas. Ties auksta siena uzbluota gave, sedejo keletas izraelieciu kareiviu. O zmones be jokios bedos smukdavo per greta esancio vienuolyno kiema. Ne nesuprasi, ar patys jie suvokia, kad ju kontrole tokia bergzdzia. </p><p>Vos isigavus i Palestinos puse, ir vel apsupti ikyruoliu taksistu, vis tik susigundem autobusiuku. Mazuma pavaziave, gal gale turejom persesti. Nors buvo pasakyta, kad busim iki Jericho nuvezti. Nejuokais supykau. Ir vel apgauti. Jau atrodo tiek kartu butu galima pasimokyt. Kitu autobusiuku vaiziavo ir kitu du keliautojai – Hermes is Meksikos ir Maiklas is JAV, Niujorko. Jerichas jiems buvo tik tarpine stotele pakeliui i Galileja. Musu sikart tikslas – Juodoji jura. Isisnekejom. Vienas ju – turi ilga keliavimo patirti – Hermes keliauja nuo 14m. Nuo gruodzio jis apsistojes cia Izraelyje. Veliau ketina traukti i Tolimuosius Rytus. Maiklui si kelione – pirma. Po savaites griztas namo ir rudeni sparnus kels Indijon dvasiniu isgyvenimu ieskoti. Tokie susitikimai, pokalbiai, dalinimaisi su keliautojais atveria akis, pabudina sirdi. Norisi vel keliauti, ieskoti, pazinti. </p><p>Nusigave iki Jericho, kuris laikas dar keliavom kartu. Hermes zinojo autentiska Sikamoro medi, ant kurio ropstesi Zachieju, noredamas pamatyti Jezu. </p><p>Galiausiai musu keliai issiskyre, ir mes patraukem gundymu kalno link. Jau is pradziu numaniau, kad tai, jog Robertas su savimi nepasieme ne vandens, ne maisto, sukels problemu. Is musu jis visada prunkscia, kad mat lietuviai visada su savimi turi maisto krepsi. Taciau kaip tik tai ir leidzia mums nepraalkti netiketose situacijose. Uzkope iki graiku ortodoksu vienuolyno, atsitrenkeme i uzrakintas duris. Iki ju mus lydejo karoliais prekiaujantys juodukas ir kiek psichickai neigalus jo draugas. Is pradziu susierzinau – pavelavom, Robertas neturi ne maisto, ne vandens. Prekeiviai pasisiule maisto parnesti, taciau as jais is pradziu patiket vis tiek negalejo. Dar matyt likes jausmas is Egipto. </p><p>Ketinom I vienuolyna prasmukti su ka tik atsiropstusia ispanu pilgrimu grupe. Taciau kadangi naujieji draugai su maistu nesirode, o rustusis vienuolis ne neketino po darbo valandu mus leisti, likome ant ledo. Ne is vietos.. I miesteli leistis per velu, o laiko dar turejom marias. Su maistu sugrize, jie mums pasiule eiti nakvoti i viena urvu. Nieko nebeliko daryti, tik sekti juos. Urvas neatrode patrauklus – keliautoju cia buta ne per daugiausia, taciau ir buveliai nepasizymejo tvarka ir svara. Is pradziu ketinau miegoti lauke, taciau kartas nuo karto krentantys akmenys ir kylantis vejas atbaide sia minti, ir prisijungiau prie bendrakeleiviu. Zvakiu liepsnos apsviestas jis atrode paslaptingai, bet patraukliau. Is pradziu garsai priversdavo krupteleti, taciau kadangi buvau labai pavargusi, imigau. </p><p>Sauletekio stebeti kelemes visi. Taciau riebus debesys denge visa dangu, palikdami nedideli ruozeli saulei pasirodyti. Pasiemiau Biblija. Juk sedim dabar ant gundymu kalnu, vietoj kur kazkada sedejo Jezus, kur velnias isbande ji tris kartus. Ka gali zinoti, gal viename tu urvu jis miegojo. Juodukas ir kitas ilgai su mumis vakare sedejo, vaisino maistu bei gerimu. Mat jiems pasak ju, tapome draugais. Atslinkus tamsai, miegas lepino akis, todel troskau kristi miegmaisin. 2 diena Jerichas – Kumranas – Ein Gedi Is ryto sauletekio per debesis praktiskai ir nematem. Todel kiek kas pabuve, dar sugrizom i urva. Pasirodo bendrakeleiviams – geriausias miego metas. </p><p>Is ryto musu naujieji draugai jau buvo cia. Palydeje iki vienuolyno, issiskyrem. Nezinau, ar esu kada nors taip nusivylus vienuolynu. Ne, cia pirmas kartas. Net koktu pagalvoti, jie savo maldoje ir zodziuose deklaruoja meile, ko ir moke Jezus. Beldemes apie pusantros valandos. Vis pasededami ir paplepedami. Kai kurie turistai ateidavo, iseidavo nusivyle, o mes kantriai bandem laukti. Netolies uz duru girdedavom zingsnius, taciau rustieji vienuoliai net ir privaledami mat jie patys nusistate lankymo valandas – matyt siandien lankytoju priimti nebuvo nusiteike. Galu gale katrybes netekom ir mes. </p><p>Patraukem Jericho link. Pereje miesteli, gana pigiai pasimaitine, traukem tolyn. Sios dienos planas – Kumranas, o vakarop pasiekti Ein Gedi. </p><p>Kadangi suktuju arabu taksi – jau iki kaulo igriso, nutarem tranzuoti. Taigi, mazumele palauke, per kelias masinas pasiekem Kumrana. Si vieta garsi ne tik savo nacionaliniu parku – kalnai tikrai stulbinanciai zavus. Siose vietodse beduinu aviganiai atrado Kumrano ritinius. Mazdaug pries 2 tukst. Metu, siek tiek pries Kristu cia gyveno atsiskyre Esejai – zydai maldininkai, nutare savo gyvenima paaukoti sv.Rastu perrasymui ir maldai. Gyveno jie labai asketiskai – kelis kartus per diena ritualiskai maudydavosi, drauge kukliai valgydavo ir labai daug perrasinedavo. Stai ju perrasyts ritinius ir atrodo. Dalis ju yra Jeruzalej, nedidele dalis – Vatikane. </p><p>Filmas apie esejus buvo trumpas, taciau informatyvus. Kad ir nedidukas, muziejus labai graziai irengtas. Kiek pasivaikscioje, apziureje islikusias cisternsa, valgomojo, maudymosi voniu liekanas, patraukem siek tiek toliau kalnais. Taciau kadangi buvom su didelem kuprinem, gerai nepasirenge – i virsu nelipom – butu uztruke apie pusdieni. </p><p>Atgalios griztant ir gaudant kita masina Ein Gedi link – vyko labai greitai. Pamaldusis ir jo pusiau girtas draugas arabai angliskai dorai nemokejo, taciau atrode labai draugiskai nusiteike. Oras ir gamta buvo nenusakomai paslaptingi. Desineje puseje driekesi pusauksciu uoletu kalnu virtine. Kaireje ramiai gludejo negyvoji jura. Virs jos ir apilnk rausvuosius kalnus kilo rausvas rukas. Dangus, pasak Roberto, apokaliptinis. Nusigavom iki pagrindinio pliazo – mat tik ten yra dusai – tikra atgaiva keliautojui pietuose. Ant vandens tikraja to zodzio prasme, pluduriavom. Vanduo – it aliejus. Geriau, kad i akis nepakliutu – velniskai grauzia. Pasimaude – lyg is naujo atgimeme. Buvo jau visiskai suteme – pats metas pasiieskoti vietas miegui. Atrade laukyme netolies Druskos juros, issrangem tiesiog po atviru dangum. Zvaigzdes.. gaila, kad buvom nuvarge, tai labai greit uzmigom. Antraip vis pasigereti tokiu vaizdu ir jausmu. Pakirdau su saule… lyg nujausdama… </p><p><strong>3 diena En Gedi - Mazada</strong> </p><p>Rytas po pasipluduriavimo druskvandenyje silde… Idienojus karstis kandziojo veida ir rankas. Nusimete i narva savo kuprines, patraukem Wadi David link. Zaluma – net jei ji kiek paskrudus - floros istroskusia sirdi gaivino. Akinanciai saules apsviestomis uolomis ir akmenimis kilom ir leidomes, pasiekdami gausesnius ar smulkesnius krioklius. Kur ne kur ganesi laukiniai gyvuleliai. Iki Wadi Arugot Judita nebeejo – ji pavargo. O man isijunge atrasis kvepavimas – norejau traukti tolyn ir tolyn… </p><p>Po gero pusdienio pasivaiksciojimo kalnuose, sukom Masados link. Nutranzavom gana greitai… Taciau islipus, kalnas pasirode toks didelis ir taip toli, vienisas ir apleistas. Vos betempiant savo pavargusias kojas, nuskambejo pazadas ryt keltis i kalna vagoneliu. Atsipusti sustojom stotelej netolies bilietu pardavejo budeles. Pats parkas jau uzdares vartus – to ir tikejomes. Mums svarbiausias dalykas buvo pavalgyti. Buvom isvaikscioje visas savo jegas, todel vienam vaikinukui pasiulius – pita, humus ir tuna – seile nutiso iki keliu. Jis savo juokingu automobiuliuku – mes su Robertu susokom i stogu nedengta bagazine - mus nudangino iki jau uzsidariusio restoranelio. Maistas patiektas labai paprastas – mums tai nerupejo. Sukirtom greitai ir viska. Tik aisku akys ant kaktos persirito, kai isgirdom kaina. Vis tik nusidereje, sotus ir laimingi grizom prie savo mantos, kuria palike buvom bilietu pardavejui. </p><p>Paprasti tualetai dulkiu apsestiesiems – isganymas. Apysvarus patraukem i akmenuotus laukus lygesnes vieteles galvai padeti. Vos sutemus akys paprase miego, ir dar kiek pasidairius i zvaigzdeta gilybe, panirau miegan… </p><p><strong>4 diena Masada</strong> </p><p>Pakirdau dar pries sauleteki. Zadejom keltis ankciau. Mat vis tik mintis i kalna kopti pesciomis nepasirode kvaila. Ropsciantis taip vadinamu "gyvaciu taku" aukstyn, islindusi is uz rytiniu kalnu saule, silde nugaras. Kalnas nepasirode labai aukstas, todel gana greitai pasiekeme virsune. Ant plokstumos – pilies griuvesiai. Kazkada tai buvo Erodo pilies kompleksas su voniomis, saunomis, menemis. Kiek veliau apie 1000 zydu zelotu cia nusizude nenoredami pasiduoti romenams. Dar po keliu simtmeciu Bizantijos laikotarpiu vienuoliai maldoje garbino Viespati. Vaizduote nesiojo mane vienu ar kitu amziumi. Netiketai gimtadieni svenciancio kibuce gvyenancios merginos pavaisino mus pusryciais – seniai jau valgiau ivairiu rusiu surius, saldumynus. </p><p>Cia praleidom geras kelias valandas. Kelias namo tranzuojant kiek uztruko, taciau uztai susipazinom su labais skirtingais zmonemis, isgirdom ivairios muzikos – arabu, graiku, regi. Kelione turtinga ispudziais... Labai turtinga... Jis vedziojo, maitino, migde, saugojo... </p></td></tr><tr unselectable="on" hb_tag="1"><td style="FONT-SIZE: 1pt" height="1" unselectable="on"><div id="hotbar_promo"></div></td></tr></tbody></table><blockquote id="c572a248"><table id="HB_Mail_Container" height="100%" cellspacing="0" cellpadding="0" width="100%" border="0" unselectable="on"><tbody><tr height="100%" unselectable="on" width="100%"><td id="HB_Focus_Element" valign="top" width="100%" background="" height="250" unselectable="off"></td></tr><tr unselectable="on" hb_tag="1"><td style="FONT-SIZE: 1pt" height="1" unselectable="on"><div id="hotbar_promo"></div></td></tr></tbody></table></blockquote><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111785078876344744?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117849309815173182005-06-04T01:41:00.001Z2005-06-04T01:41:49.816Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi.jpg'></a><br />Apokaliptines spalvos prie Negyvosios juros<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111784930981517318?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117849279080602032005-06-04T01:41:00.000Z2005-06-04T01:41:19.080Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_to%20dead%20sea1.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_to%20dead%20sea1.jpg'></a><br />Lendu i negyvaja jura<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111784927908060203?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117849216028350852005-06-04T01:40:00.000Z2005-06-04T01:40:16.030Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_floating%20on%20the%20dead%20sea.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_floating%20on%20the%20dead%20sea.jpg'></a><br />Pluduriavimas<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111784921602835085?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117849186748899232005-06-04T01:39:00.000Z2005-06-04T01:39:46.753Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_sunrise.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_sunrise.jpg'></a><br />Sauletekis prie Negyvosios juros<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111784918674889923?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117849124950887572005-06-04T01:38:00.000Z2005-06-04T01:38:44.960Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_sleeping%20near%20the%20dead%20sea.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_sleeping%20near%20the%20dead%20sea.jpg'></a><br />Ilsimes po atviru dangumi prie Negyvosios juros<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111784912495088757?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117849076824749442005-06-04T01:37:00.000Z2005-06-04T01:37:56.830Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_natural%20park8.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_natural%20park8.jpg'></a><br />En Gedi<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111784907682474944?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117849006768816532005-06-04T01:36:00.001Z2005-06-04T01:36:46.773Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_natural%20park_waterfall3.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_natural%20park_waterfall3.jpg'></a><br />En Gedi... Kriokliai...<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111784900676881653?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-11299464.post-1117848978220240862005-06-04T01:36:00.000Z2005-06-04T01:36:18.220Z<a href='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_natural%20park3.jpg'><img border='0' style='border:1px solid #AAAAAA; margin:2px' src='http://photos1.blogger.com/img/208/3987/320/en%20gedi_natural%20park3.jpg'></a><br />En Gedi... Grazu...<br /><span style='font-size: 8pt;'>evuliukas</span><div class="blogger-post-footer"><img width='1' height='1' src='https://blogger.googleusercontent.com/tracker/11299464-111784897822024086?l=evuliukas.blogspot.com' alt='' /></div>evuliukashttp://www.blogger.com/profile/04480427106288555028noreply@blogger.com