jau... taip keista... matyt brangius veidus.. džiaugtis... apkabinti galų gale...priglausti galvą prie Savų...
ir vis tik...
tarp žemės ir dangaus..
jaučiuos taip keistai.. taip norėčiau būti visa visutėle savim čia.. o dar negaliu.. dar kažkas nepaleidžia... išgyvenu tai labai aštriai.. nors juk visom keturiom jau remiu Lietuvos žemelę brangią...
jau...
