Thursday, February 02, 2006

namuos

Niekadejiskai isibroviau i savo pacios praeiti.Dar ne karto neisdrisau grizti i tas vietas, kuriose palikau savo sielos dali. Meluoju. Yra viena vieta (taize vienuolynas), i kuria vis drasiai braunuos, bet ten zinau, kad jausmu gama kis. gal ir ne. bet sugrizti cia, ir dar po ganetinai trumpo laiko - tai jau izulu. Izulu sitaip tasyti jausma uz uso. isdrisau. ejau siandien tais pramintais takais, blukinau veida saulej, zvilgsniu glosciau is naujo atrastus senus iki raukslytes zinomus veidus. sugrizau, kad pabaigciau... pabaigiau...
gal..
hehe, esu niekingu siurprizu meistre. saldziai tryniau delnus markstydamasi, kaip gi sureaguos exkolegos ir brangus draugai tarpudury isdygus. psichologinis eksperimentas - atliktas. nuosirdziausiai pliauksteli katutes durininkas - "vis tik sugrizai" palaimingai nusisypso. "lo, lo. rak jom achad..." tik viena diena. viena diena tik sau leidziu maudytis prisiminimuose ir nutilusiose ziemai bangose.
o ryt - nauja lengva kankinyste... jeruzale... vienas brungus palestinietis zmogas nejuokais supyko, kad tik siandien jam prasitariau snekuciuojantis virtualioj kavinej, jog uzbegau viduriniuosna rytuosna. kad nesuspesiu, teisinuos... o sirdy neramu ir del Hamas... jie sako pastarosiomis dienomis ne visai sutaria tarpusavyje, o izraelio lyginimas zemiau juros lygio vis tik isliko uz pasleptu nuodingu pazadu apie kvepiancias derybas. ir ka... apsisprendimas grubus turi but isdroztas jau ryt.
labanakt.

1 comment:

Anonymous said...

Oi, vaikeli, pabuciuok Jeruzale nuo manes... kad ir as atlekciau ten pasedet holy sepulchere kiemelyje ankstu ryta.