pradzia

nuotraukos:
www.eva-haifa.fotopic.net
http://groups.msn.com/evelinasavickaite

Regis grizau i savo home sweet home Ashdode. Sakyciau salygos kiek per geros man – bet tuoj iprasiu ir pradesiu pamazu "pindeti". Nuo sekmadienio pradesiu dirbti, tai apie tai galesiu rastelt veliau.

Haifa - cia as ir praledau tas 10 dienu su olandais ir palestinieciais. Miestas senas, grazus. Pakerejo bahaju sodas. Bahajai – religija "salotos" – gali ir krikscionisku, ir muslmonisku elementu rasti. O apskritai jie uz taika. Gal del to ji pasirode labai patraukli sekuliariesiems olandams. Lyg ir nesaugumo zenklu menka. Taciau vietinis palestinietis vezdamas i bara rodo «va cia sitam bare ivyko menkas nesusipatimas. Savizudis ileke i bara ir susisprogdino pamanes, kad tai zydu baras. Jei keliais zodziais apie politine padeti – kazkada cia buvo Palestinos zeme. Po 1948m, kada zydai sionistai sumaste, kad visgi si zeme priklauso jiems, jie kaip kokie amerikieciai indenus pradejo stumti is ju gimtuju zemiu. Gudziai atrodo vietos, bylojancios apie kitados buvusius miestus. Vakaru krantas, Gazos ruozas ir Rytine Jeruzale priklauso arabams palestinieciams, o kitos teritorijos – Izraeliui. Jau spejau aplankyti Nazareta ir Jeruzale – tik labiau is arabiskosios puses.

Nazaretas – nors oficialiai tai Izraelis, taciau zydu cia reta. Maistas arabiskas, sokiai arabiski. Apskritai - misinys. Arabai, zydai, krikscionys. Po pasivaiksciojimo turguje vienas silpniau girdintis dalyvis pasake: nu brolyciai, cia toks triuksmas. Tas tiesa – kiekvienas stengiasi kuo garsiau rekti apie savo preke. Ispudingai atrodo ir Raudu siena. Atskirtose dalyse moterys ir vyrai rypuoja kai kurie is knygu, kai kurie tiesiog spausdami asaras. Kai kurie musiskiai irgi ispaude popieriuka su savo prasymu i ta siena. As pasilikau sia proga kai tik sugrisiu vel. O zadu sugrizt, jei tik nebus Jeruzale susprogdinta. Ei, is tiesu, padetis ner tokia jau baisi, rekomenduoju pernelyg nepergyvent iki to laiko, kai ar jei tik duosiu tam pagrindo.

Jeruzale – miestas toks dviprasmiskas. Turistu gal galetu turetu buti ir daugiau, bo ir lankytinu vietu apstu, ir tikrai yr ko paziureti. Bet kaip minejau, ne kiekvienas drasus cia lankytis – “stai cia supermarketas, kur vienas savizudis susiprogdino”, ir t.t. Sakyciau gudziai atrodo kareiviai besiblaskantys po jeruzales bazara su ant gaiduko padetais pirstais, primenanciais visiems apie karo stovi ir nuolatine itampa. Verciau koks vaikis necypteltu, nes tuoj gaus kulka i kakta. Ogi taip ir atsitiko mergaitei Gazos ruoze. Matyt tikrai pasirode pavojinga, kad gavo koki 20 kulku. Kadangi seminaras su religija nieko bendro neturejo, tai ir apziuretos vietos buvo labiau prabegomis. Sausi regis bus naujas turas…

Beduinu vaikai mergaitiskai didelemis akimis graudziai atrodo tarp namais vadinamu nuolauzu. Pamate musu fotoaparatus bei japoniskai nusteikusius saudyti kiekviena imanoma momenta zvilgsnius, ju sypsenos lydejo mus dairantis po sita vargana nepripazistamu kaimu vadinama vietove. Net ant kupranugariu ropstesi tik tam, kad galetu buti iamzinti. Taip vadinamame “unrecognized village” klaidziojom ir stebejomes arabu beduinu patriotiskumu. Zydai neduoda vandens ir elektros, o jie vis tiek uzsispyrusiai cia gyvena. Trinktelejo gerokai per galva cia sita patirtis, kaip palestinieciai gudziai gyvena. Nors ju kovos priemones man nepateisinamos. Haifoj visa laika vazinejom taxi, mat vaziuoti autobusu pavojinga – palestinieciu pyktis viesuoju transportu vazinejantiems kareiviams gali prasiverzti bet kada. Padetis tikrai dviprasmiska. Suzinojau, kad ir musu ramiajame ashdode siu metu pavasari ivyko ispuolis. Na ka gi, su Viespaties malone sarvuojuos ramybe ir pasitikejimu.

Artejant Kaledoms pradedu ilgetis namu kur kas labiau. Siandien lenkas istrauke anksciau cia gyvenusiu zmoniu kaledinius papuosimus. Nors ta uz lango sviecianti saule neleidzia patiketi, kad Kaledos nebe zu kalnu. Viena vakara vaiksciojant Haifos gatvemis isgirdau pazistama melodija. Arabiska „tyli naktis“ garsiai skambanti visame kvartale... ir susigraudinau truputi. MTV irgi primena, kad Europoj daba tikras kaledu anslagas. Na, o mes ka tik pabaigem Hanuka, ir.. irgi zadam svesti Kaledas. Ruosim savo patiekalus, vidurnakti vaziuosim i baznycia sv. Misioms.