Wednesday, December 29, 2004

Kaledos kitaip

nuotraukos:
http://groups.msn.com/evelinasavickaite

Regis jau menuo eina i pabaiga. Jauciu, kad labai daug jau ivyko. Daug jausmo, daug neaiskumu, daug maloniu ir keistu patirti dalyku.

Kazkada labai norejau patirti sv. Kaledas kazkur kitur, kazkaip kitaip. Mintis patirti jas sventojoj Zemej anksciau neuzklydo. Gal del to ir nustebau, kad Viespats nuvede mane butent taip ir butent tokiu metu. Kaip ir visada musu koordinatorius Ilanas tik tarp kitko burbtelejo, kad Kaledas zadame atsvesti ne namuose, o Izraelio siaureje, netoli Libano. Ten savanoriauja keletas merginu vokieciu ir austre. Mes pas jas Kaledas, jos pas mumi Naujuosius.

Kelias dienas pries tai musu lenkas Jakobas triuse prie puodu tam, kad Kaledos butu tikros Kaledos. Ir is tiesu – jis daugiausiai ir padare. Jo dovanos buvo tokios kurybiskos ir mielos, jo gamintas maistas nerealiai skanus. Namus is kazkur nuciuptu blizgalu ispuose irgi jis. Jis tik norejo, kad Kaledos butu tikros Kaledos. Vakara pries ismokom "Tyli naktis" angliskai, lenkiskai, lietuviskai, vokiskai ir hebrajiskai, dar "We wish u a merry Christmas". Taigi nuvykom puikiai pasiruose ir nustebinom savo koordinatorius ir vokietes. Vidurnakcio sv. Misios buvo mums pazadetos, taigi laukem savo keliones i Nazareta toki svarbu vakara. Taciau musu lupos atvipo pamacius, kad sv. Misios jau senokai pasibaigusios. Matyt atrodem tikrai liudnai, nes musu organizatoriai desperatiskai puole ieskoti kur kokios baznyteles tiek Nazarete, tiek kaimeliuose aplink. Netekus vilties uzklydome i viena kaimeli, kuriame atradom atvira graiku kataliku baznycia ir besiburiuojanti arabu jaunimeli. Buvo gera pabuti su gimusiu Kudikeliu. Prie salia lauke kukliai, bet labai jaukiai irengtos koplyteles besimeldziant atejo mintis, kad Viespats neveltui dave sia patirti. Mes nebuvom priimti i prabangia Marijos apsireiskimo baznycia, mes blaskemes po kaimelius it Marija su Juozapu ta nakti, kai niekur nerado sau vietos. Ir rado tik kuklia vietele. Mes taip pat radom paprasta kuklia baznycia ir galejom pasimelsti. Ir tada as vel supratau, kad paprasta sirdis svarbiausiai. Kuklumas ir paprastumas. Ir tyra sirdis.Nors musu sventimas uzsitese iki ankstaus ryto ir niekas netikejo, kad mes rimtai ketinam keltis i Ryto sv. Misias, su lietuve po keliu valandu miego issiruosem pesciomis i kita kaimeli. Atradom baznycia. Ieinant mumis pasitiko berniukas ir padovanojo po maza dovanele. Pasirodo cia arabu krikscioniu bendruomene. Seniai taip meditavau klausydama ju ilgesingu ir vingriu balsu, rytietisku melodiju. Net Tyliaja nakty arabiskai skambejo egzotiskai.Taigi sv. Kaledu isvakares ir rytas buvo ypatingi.

Taciau ir kitu dienu patirtis man buvo labai svarbi. Dar ta pacia diena vaziavom i arabu druzu kaimeli, lankemes vieno skulptoriaus namuose, skanavom arabiskos arbatos, bandem pameistrauti su akmeniu, stebejom, kaip gaminamos rytietiskos gitaros ir kaip jomis grojama. Druzai pasirodo yra atskala nuo musulmonu religijos, anksciau buvusi sekta, bet dabar pripazistama kaip dar viena religija. Druzai negali tuoktis su nedruzais. Net jei ir noretum tapti druzu, negaletum, nes tai paveldima religija. Jie tiki vienu Dievu, reinkarnacija. Daugiausiai jie gyvena kalnuose, ir yra lojalus Izraeliui.

Kita diena buvo skirta musulmonams. Nuo pat ryto vaziavom i viena miesteli, kuris it viena seima. Kaip vietiniai sako, jie kilo is vieno zmogaus atvykusio i tas vietas ir is jo seimos kelis simtus metu begyje isaugo visas miestelis. Zinant arabu "veisluma" tai nieko stebetina. Braidem po gatveles. Taip kaip vaikai beduinai anksciau puole sekioti mumis, neatsiliko ir musulmoniukai. Ech, ju akys… Nepaleidau foto aparato is ranku. Nors jau buvau macius mecete ir kaip joje meldziamasi, si patirtis buvo kiek idomesne. Tai juk cia sitoje kulturoje taip naturalu. Ties koranu medituojantis vyras… Dvelkia ramybe... Eile vyru... trumpa malda su visais klupimais ir lansktymaisis…Ir zinoma arabiskas vaishingumas. “Neiseisit is mano namu, kol nesijausit sotus”. Negali nuo arabisko maisto but nesotus. Pilnais pilvais grizom namo.Dar ta pati vakara zydu rabinas atskubejo i musu namus papasakoti, kas vis tik yra tie zydai ir t.t. Klauseme istempe ausis. Tora, Mishna, Talmudas. Ant kaktos ir rankos dedamos medinese kepurytese sv.Rasto istraukos. Apsiaustai. Turejom klausimu ir apie kabala.

O ryte galejom sudalyvauti zydiskame sutvirtinime – Bar Micva. Vaikas perejo i suaugusiu pasauli. Mums buvo smalsu viskas. Man buvo nauja viskas. Issiziojus dairiausi, stebejau, kaip meldziasi, kaip gieda. Hmm, matem Tora is arti, o labiausiai ispudi padare viena kede. Is pradziu atrodo it karaliska kede. Po to suzinojom, kad vis tik tai yra apipjaustymui skirta kede. Joje paprastai sedi "apipjaustymo" tetis ant keliu laikantis apipjaustoma vaika. Verciau jau musu vaizduotes butu buve isjungtos.Taigi tos kelios dienos buvo pilnos ir ypatingos.

Dabar laukia naujas seminaras si savaitgali. Vel ketinam lankyti Jeruzale. Matysim.Patirtis Haifoje, dabar vel Siaureje mane daug labiau nustebina ar ikvepia nei cia Ashdode. Cia viskas daug paprasciau, moderniau. Nera dvasios. Todel isvykos mums be galo reikalingos.Dar neaisku del projekto. Galu gale ismokau pastoveti uz save ir aiskiai pasakyti, kad sis projektas ne man ir kad noriu kazko kurybisko ir idomaus. As galiu dirbti, daug dirbti, tik man reikia darbo, kuris butu idomus ir ikvepiantis. Todel laukiu ir ziuresiu, kaip cia bus.

Jei pastarosios kelios dienos buvo tikra kancia mokantis hebraju, tai siandienos stebuklas – pasisiule mokytoja padeti mokytis is pat pradziu ir leciau. Dar vakar maniau isprotesiu. Darai darai, ir negali nei suprasti, nei ismokti. Ir neguodzia minits, kad tai kalbu kalba, kad nuo jos prasidejo visos kitos kalbos. Mes buvom pasodinti i suolus su imigrantais, neblogai kertanciais sia kalba. It nevyke pirmokai bandem slebizavoti is paskos. Matyt atrodem tikrai beviltiskai, kad mokytoja surado kita mokytoja, kuri ruos mus siai kalbai. Rrrr. Dar nesu maciusi sunkesnes kalbos. Na taip, visos jos taip – arabu, o paskui jau ir japonu kinieciu ir t.t. Turiu isjungti iprastine logika ir pereit prie visiskai naujos. Padetis gereja.

No comments: