Mano dienoraštyje irgi įsitaisė kitų metų rezoliucijų sąrašėlis, kurio neketinu vykdyti nuo pat sausio pirmosios, juolab tikrai ne nuo pusiaunakčio. Nes netikiu 'pradėsiu nuo Naujųjų' pasiryžimais, nors tu ką. Pirmiausia, spėju, mes sau kažką pasižadame greičiausiai tik tam, kad atlaisvintumėme, kas lyg ir turėtų būti suveržta. 'Sportuosiu, tad dabar galiu sau leisti pavalgyti dar gabalėlį torto'. 'Surūkysiu dar vieną cigaretę, mat vis tiek mesiu'.
Aš į savo pasiryžimus žvelgiu ramiau. Mėgstu konstruoti savo naujus įgūdžius po trupinį, duoti sau laiko ir eiti į gylį. Kaip tik vakar perskaičiau jau seniai draugų rekomenduoto Skoto Peko (Scott Peck) 'Nepramintuoju taku' (The road less traveled') (galų gale pradėjau ją skaityti!!) mintį. Jei nori ko nors išmokti, reikia duoti sau laiko. Šis psichologas visad galvojo, kad jis yra 'mechaninis nevykėlis', nors baigė medicinos universitetą. Vienas žmogus labai paprastai jam papasakojo, kaip jis mokosi techninių stebuklų, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo tikri baubai. 'Aš duodu sau laiko' pasakė jis. Man ši mintis - tokia paprasta, bet nuraminanti - atrodė tikra genijaus išmintis. Duoti sau laiko.
Jei išsyk norėsiu būti ideali savo pasiryžimuose ir kad rezultas įvyktų greitai, tikrai žinau, kad planas žlugs per kelias pirmąsias dienas. Mat mano organizmas užsispyrusiai tvirtins, kad toks šokas jam nepriimtinas. Jei neramina, kad raumenys aptingę, tai net gal reikia pradėti nuo ko nors paprasto - pasivaikščiojimo po mišką kelias valandas. Jei mane domina karjera, ramiai pasišniukštinėsiu, ko reikia jai pasiekti, ir po žingsnį eisiu link. Ramiai, duodama sau laiko.
Naujos Dienos palinkėjimas sau ir kitiems (ačiū Skotui Pekui) - duokime savo pasiryžimams laiko. Gal tada metų gale tikrai galėsiu pasidžiaugti derliumi, o nuvytusiomis gėlėmis, taip ir nesukrovusiomis vaisiaus.
No comments:
Post a Comment