Nuotraukos www.evatravelsmore.fotopic.net Keliauti i Galileja mintis kirbejo jau seniai. Svarstem apie ilgesnes atostogas. Taciau apskaiciavus, kad ir savaitgalio gali pakakti, susikrovem daiktus ir trason. Kaip tycia siom dienom pabaigiau skaityti Evangelijas…
Pirmaja kelio dali iveikem bemat – nieko nuostabaus: siauren vaziavo Ruta su Aronu. Isleisti sankryzoje strigom. Taciau viduje jauciau, kad reikia sulaukti reikiamos masinos. Maciau, kad jau Juditos ir Robertos kantrybe senka ir nuotaika bjura. Masinos ne nemane stotis, o jei ir sustodavao, pasisaudavo pavezeti trumpa kelio dali. Ant vienos uzkibom, ir dekui Dievui, pajudejom bent per keleta kilometru.
Po ketvircio valandos sustojo imantriausio modelio Isuzu – seimininkas raudo ir mikciojo Robertui sakant komplimentus apie masina. Isitaisiau ant galines sedynes – tinkama proga stebeti po Sali praskubancius laukus ir praplaukianti menuli. Nurimau – galu gale Judita ir Robertas atsisake minties vaziuoti autobusu.
Gera masina matyt cia – savigarbos zenklas. Kitos masinos vairuotojai net susiriete bande isspausti geru zodziu savo tresenai. Treciasis vairuotojas it triusis slamste saulegrazas. Vis burbteledamas kazka it animacinio filmuko personazas. Vargiai galejau isgirsti, todel pokalbis vykdavo kiek komiskai.
Paskutinieji – jauna pora su nykstukiniu suniuku paveze iki pacio Genezareto isleide prie nemokamo ir gana malonaus kempingo. Ilgi vakarojimai kelioniu metu nepopuliarus, todel iskart ismukome I miegmaisius. Vietoj lakstingalos deja pakvaisus mergina saulei dar nepasvitus klyke it ikasta.
Saulei tekant akiu negalejau praplest. Judita i sona pabaksnojo zinodama mano aistra. Sokau fotografuoti. Varciau Biblijos lapus, kad kaip imanoma daugiau isivaizduociau siu apylinkiu ivykius.
Genezareto vanduo minkstai ir jaukiai prigludo prie kuno. Gelo vandens ilgesys galu gale numalsintas. Sukrimtus pusrycius, patraukem Tiberijaus link. Pakeliui uzejom apziuret senovines senagogos likuciu. Ant apardytu grindu dar gana aiskiai mozaikos – matyt graiku meno paveldas. Mokslininkai aiskina, jog zodiaku piesiniai – stiprus pagonybes zenklas vis tik nebekvarsines galvu grieztai nusiteikusiems zydams.
Ismukom i tame paciame parke senovine sakyciau naturaliai sildoma sauna – visu laiku Tiberijaus pasididziavima. Mazuma dilginantis is karscio ir surumo vanduo trykste tryksta is saltinio. Ne tik turkai megavosi isildytu akmenu ir gydancio vandens malonumais – ligu kankinami keliaudavo ir rabinai.
Nors iki Tiberijaus vos keli kilometrai, leidom, kad jaunas vyrukas, i sita krasta atkakes sudalyvauti airiskos muzikos festivalyje, vykstanciame viename kibuce, mus pavezetu iki vietos.
Tiberijus, isitaises sau ant kalvos prie Galilejos juros, sviecia diena ar nakti. Galbut cia butu gudru paaiskinti sio ezero vardu painiava. Zydai ji vadina Kineretu – forma mat primena arfa (Kiner-hebr.arfa). Genezaretas – del greta vandens telkinio kaimelio, o Galilejos jura – del viso regiono. Galiausiai Tiberijados ezeras – del to paties miesto Tiberijaus. Kazkada Erodas, noredamas kad sis krastas kuo labiau primintu gimtaja Roma, statydinosi sau amfiteattrus ir kitus statinius, dabar turisto aki dziuginancius tik likuciais. Dar vaziuojant automobiliu, aki patrauke prie pat ezero varpus iskeles, taciau gana apleistas graiku ortodoksu vienuolynas.
I pranciskonu statyta sv.Perto koplytele ileisti buvom vos penketui minuciu. Mudvi su Judita net nusvitom – tamsiu akmenu, jauki maza sventyklele primine namus.
Sukore gera gabala kelio ir jau bepradeje tranzuoti, staiga vieno mikriuko vairuotodas paaiskino, kad tai ne tas kelias. Paklaidziojimas isejo i nauda – pamaciau dar kryziuociu statytus pastatu griuvesiu, sesiu pranciskoniu vienuolyna.
Vienas vyrukas pametejo viena kelio dali. Kitas dar truputi. Ir stai bevaziuojant Tabhos link, staiga pamatem kelio zenkla, nurodanti Palaiminimu kelio link. Lyg igelti sokom stabdyti vairuotoja.
Pereje i kita kelia, atbaide ikyru taksista, sumedziojom masina, pametejusia iki Kalno. Dar siek tiek paejejom pesciomis. Karstis svilino padus ir galvas – buvo pats vidudienis. Vienuolyno durys – kas pamazu tampa tradicija – uzvertos. Lankymo valandos pasibaigusios, ir reiktu geras kelias valandas laukti, kol butumem priimti. Atsistraukiau nelinkusiu laukti bendrakeleiviu. Paskaicius apie palaiminimus, sugrizau pas juos. Jau kilome eiti, kai tolumoje isvydome turistu autobusa. Trumpam stabteleje, jie buvo ileisti i pro vartus. Mes zinoma pasinaudojome tokia proga ir ismukome i soda. Vaizdas atsivere. Stai cia, nuo sitos kalvos, Jezus sake garsuji pamoksla. Ramus Genezareto ezeras, aptuptas kalnu, tyvuliavo. Karstis dvelke ramybe. Ikvepdavau vis giliau – kaitinamos geles ir medziai skleide artima jauku tvaika.
I koplycia ismukti nepavyko, taciau pro pravertus langus galejom ikisti snapa. Taip niekas ir nepastebejo, kad mes cia smizinijom. Atgal prasmukom it neklauzados paaugliai pro vartu apacia.
Nuo kalvos leidomes dziovinami negailestingos saules. Avizos it sienas cezejo, o tolumoj bananu kekes erzino svyranciomis kekemis.
Nusileidom tiesiog prie pat "Mensa Christi" baznyteles. Dar skaitinedama savo gida po Sventaja zeme, norejau aplankyti. Jezus cia pasirodes po prisikelimo paliko Petrui ganyti aviu. Pervargusi nuo karscio susmukau ant suolelio. Gaivi vesa pabudino imigusias smegenis, ir as pradejau svarstyti sena it pasaulis klausima apie misija zemeje. Balsas kazkur aidejo sieloje "taigi tu puikiai zinai". Kaip zenkla palieciau si akmeni. Tolyn.. Dulketa veida nuploviau ezero vandeniu…
Tabha – benediktinu vienuolyno baznycia cia pat, keliu simtu metru. Kaip tik cia musu islauktos, dar Bizantijos laikais sudeliotos mozaikos. Prie altoriaus greta akmens, ant kurio Jezus buvo padejes zuvu ir duonos, matesi dar gana ryskiu spalvu delione. Soniniu navu grindys – ivairiu egzotisku pauksciu mozaikiniai piesiniai. Juditai uzdegus keleta zvakeliu prie ikonos, pakilau ir as. Uz seima ir gimine, draugus.. ir ta Zmogu… I Kafarnauma, Jezaus miesta, susitranzavom labai greitai. Nes laiko iki uzdarymo nebebuvo marios.
Pasitiko pilksvi, tamsus, taciau daug kalbantys akmenys. Ant Petro namo likuciu – nauja moderni baznycia. Greta sinagoga, kurioj daug kartu pamokslaudavo Jezus, skelbdamas apie besiartinancia Dievo karalyste.
Karstis negailestingai sunke prakaita – kiaurai slapia, nesina ne taip sunkia, bet jau nasta tapusia kuprine.. Norejau dar kiek pasivaikscioti Jezaus mieste, pajusti dvasia. Robertas ir Judita jau buvo taip nuvarge, kad judintis ir neketino, todel palikus jiems savo nesuli, issprukau pasidarineti toliau.
Pro kiauros sinagogos langa zvilgsnis istrigo I Petro nama, kitus pilko akmens griuvesius.
Is Kafarnaumo issuke sutikom ir kita namo drauge – este Heilika. Visi nuvarge nuo deginancio karscio. Ezeras – vienintelis tikras tikslas. Greitomis susitranzavom keleta kilometru pamatejusia masinyte.
Vanduo atgaivino. Taciau jegu traukti tolyn jau nebeturejom. Cia ir pasilikom.
Sutemus nuejau valyti dantu. Jau ketinau grizus kristi i miegmaisi, taciau demesi patrauke kvarkiancios varles, svirpiantys svirpliai ir ciurlenantis upeliukscio vanduo. Parimau ant tiltelio…
Po trumpos meditacijos jau nebegalejau tiesiai eiti miegoti, bet pasukau ties ezeru. Menulis sviete labai aiskiai. Tolumoje atsispindejo ziburiai lyguteliame vandenyje. Dabar ir pati mintyse pakilau eiti ezeru pavirsiumi. Netoliese naktiniai zvejai mete tinklus. It Petras su broliais trauktu lauk zuvis…
Buvau cia su savo klausimais. I visus regis gavau nebylu atsaka.
Is miego pakirdau dar prie saulei tekant. Sugriebiau miegmaisi su pakloteliu, dienorasti ir sv. Rasta, pusryciams dar kiek likusiu pigiu saldumynu bei vandens, fotoaparata, ir jaukiai isitaisiau ant astriabriauniu akmenu.
Saule kilo kaip visada ypatingai. Sklaidziau Biblijos lapus ieskodama Jezaus buvojimo liudijimu. Prie ezero jaunas zydas tetis zaide su vaikais – pasakojo apie gamtos paslaptis, dziaugesi pastebetais vaiku atradimais…
Kai uzsiminiau Robertui apie Betsaida, jo balse neisgirdau entuziazmo. Deginantis klausimas, ar ten kas nors yra gero, liudino. Vis tik Heilika pritare sumanymui. Ir stai susitranzave dzipuka, isitaisem keturiese ant sedyniu neskaitant suns…
Ir vel vaiksciojom tarp griuvesiu it tarp nebyliu liudijimu. Tame paciame parke itupem ir i sraunia Jordano upe. Kelione aplink Genezareta tesesi. Nors i masina Robertas ir Heilika issoko pirmieji, vis tik musu sutranzuota masinyte paliko juos pusiaukeleje. Turejau grazaus laiko susikaupti ties Jordano vandeniu pietineje Tiberiados puseje. Prisijungus bendrakeleiviams, liudininkais tapom keletos rusu persikrikstijame. Balti it angelai, siek tiek pasmaikstaudami, suletintu zingsniu, kad kamera kaip imanoma geriau uzfiksuotu svarbu fakta, ibrisdavo sventan vandenin. Kelione atgal issiskyre. Ir vel pirmieji masinon susoko Robertas ir Heilika. Jie regis gana greitai grizo namo. Mums su Judita nuotykiai tik prasideda. Is pradziu Judita perspejo mane, kad net jei masina veztu iki netolies esancio Asdot Jakovo kaimelio, sutikciau. Taip ir ivyko. Kita masina, anot jos turetu buti gero modelio, ir vezti mazu maziausiai iki Jeruzales jeigu ne iki Asdodo. Vairuotojas is pusiaukeles tarp siu miestu – Beersevos. Masina – liuksusine. Dar Judita juokavo, kad gerai butu pasimaitinti. Ziu, sustojus pailseti jis ir siulo mums pavalgyt. Kuklios lietuvaites ne is tolo nesutinka, mazdaug pavakarieniaus namuose. Kavos neatisisakem, veliau suslamstusios ir po gera sumustini su humusu ir sniceliu. Isalkus maistas kaip zinia aukso vertes. Pusvalandziui jis su kartu dzipuku vaziavusiais pusamziais draugais sustojom pertraukai en Boqeqe – turciu sanatorijose. Papluduriave deginancioje Negyvojoje juroje, vel issukom i pakeles uzeigele pasimaitinti. Cia jau vienas draugas – kai veliau paaiskejo dainininkas – muse bugna, o visi it sutartinai plesknojo delnais. Muzika nors ir namine, vis tik skambejo neblogai. Iki Beersevos nuvezes, i delna ispaude ir pinigu grizti namo. Nuo Keglevic ikaitusios su Judita tauskeme visa kelia. Smagus nuotykiai tarp pensininku – i patirties kolekcija.
| 
