Jerichas - Negyvoji jura - Kumranas - En Gedi - Mezada

1diena Jerichas Grize is Egipto, netiketai suzinojom, kad turim gerokai ilga savaitgali. Todel daug nemaste, perzvelge neaplankytu vietu sarasa, apsistoje ties Jerichu ir Juodaja jura, susikrovem daiktu ir vel patraukem i trasa. Nuo Jeruzales iki seniausio pasaulyje miesto (jau 9000 p.Kr. egzistavusio) apie 40km. iki patikrinimo punkto atvaziavome autobusiuku. Zvalgemes, kur cia patikrinimas. Ties auksta siena uzbluota gave, sedejo keletas izraelieciu kareiviu. O zmones be jokios bedos smukdavo per greta esancio vienuolyno kiema. Ne nesuprasi, ar patys jie suvokia, kad ju kontrole tokia bergzdzia. Vos isigavus i Palestinos puse, ir vel apsupti ikyruoliu taksistu, vis tik susigundem autobusiuku. Mazuma pavaziave, gal gale turejom persesti. Nors buvo pasakyta, kad busim iki Jericho nuvezti. Nejuokais supykau. Ir vel apgauti. Jau atrodo tiek kartu butu galima pasimokyt. Kitu autobusiuku vaiziavo ir kitu du keliautojai – Hermes is Meksikos ir Maiklas is JAV, Niujorko. Jerichas jiems buvo tik tarpine stotele pakeliui i Galileja. Musu sikart tikslas – Juodoji jura. Isisnekejom. Vienas ju – turi ilga keliavimo patirti – Hermes keliauja nuo 14m. Nuo gruodzio jis apsistojes cia Izraelyje. Veliau ketina traukti i Tolimuosius Rytus. Maiklui si kelione – pirma. Po savaites griztas namo ir rudeni sparnus kels Indijon dvasiniu isgyvenimu ieskoti. Tokie susitikimai, pokalbiai, dalinimaisi su keliautojais atveria akis, pabudina sirdi. Norisi vel keliauti, ieskoti, pazinti. Nusigave iki Jericho, kuris laikas dar keliavom kartu. Hermes zinojo autentiska Sikamoro medi, ant kurio ropstesi Zachieju, noredamas pamatyti Jezu. Galiausiai musu keliai issiskyre, ir mes patraukem gundymu kalno link. Jau is pradziu numaniau, kad tai, jog Robertas su savimi nepasieme ne vandens, ne maisto, sukels problemu. Is musu jis visada prunkscia, kad mat lietuviai visada su savimi turi maisto krepsi. Taciau kaip tik tai ir leidzia mums nepraalkti netiketose situacijose. Uzkope iki graiku ortodoksu vienuolyno, atsitrenkeme i uzrakintas duris. Iki ju mus lydejo karoliais prekiaujantys juodukas ir kiek psichickai neigalus jo draugas. Is pradziu susierzinau – pavelavom, Robertas neturi ne maisto, ne vandens. Prekeiviai pasisiule maisto parnesti, taciau as jais is pradziu patiket vis tiek negalejo. Dar matyt likes jausmas is Egipto. Ketinom I vienuolyna prasmukti su ka tik atsiropstusia ispanu pilgrimu grupe. Taciau kadangi naujieji draugai su maistu nesirode, o rustusis vienuolis ne neketino po darbo valandu mus leisti, likome ant ledo. Ne is vietos.. I miesteli leistis per velu, o laiko dar turejom marias. Su maistu sugrize, jie mums pasiule eiti nakvoti i viena urvu. Nieko nebeliko daryti, tik sekti juos. Urvas neatrode patrauklus – keliautoju cia buta ne per daugiausia, taciau ir buveliai nepasizymejo tvarka ir svara. Is pradziu ketinau miegoti lauke, taciau kartas nuo karto krentantys akmenys ir kylantis vejas atbaide sia minti, ir prisijungiau prie bendrakeleiviu. Zvakiu liepsnos apsviestas jis atrode paslaptingai, bet patraukliau. Is pradziu garsai priversdavo krupteleti, taciau kadangi buvau labai pavargusi, imigau. Sauletekio stebeti kelemes visi. Taciau riebus debesys denge visa dangu, palikdami nedideli ruozeli saulei pasirodyti. Pasiemiau Biblija. Juk sedim dabar ant gundymu kalnu, vietoj kur kazkada sedejo Jezus, kur velnias isbande ji tris kartus. Ka gali zinoti, gal viename tu urvu jis miegojo. Juodukas ir kitas ilgai su mumis vakare sedejo, vaisino maistu bei gerimu. Mat jiems pasak ju, tapome draugais. Atslinkus tamsai, miegas lepino akis, todel troskau kristi miegmaisin. 2 diena Jerichas – Kumranas – Ein Gedi Is ryto sauletekio per debesis praktiskai ir nematem. Todel kiek kas pabuve, dar sugrizom i urva. Pasirodo bendrakeleiviams – geriausias miego metas. Is ryto musu naujieji draugai jau buvo cia. Palydeje iki vienuolyno, issiskyrem. Nezinau, ar esu kada nors taip nusivylus vienuolynu. Ne, cia pirmas kartas. Net koktu pagalvoti, jie savo maldoje ir zodziuose deklaruoja meile, ko ir moke Jezus. Beldemes apie pusantros valandos. Vis pasededami ir paplepedami. Kai kurie turistai ateidavo, iseidavo nusivyle, o mes kantriai bandem laukti. Netolies uz duru girdedavom zingsnius, taciau rustieji vienuoliai net ir privaledami mat jie patys nusistate lankymo valandas – matyt siandien lankytoju priimti nebuvo nusiteike. Galu gale katrybes netekom ir mes. Patraukem Jericho link. Pereje miesteli, gana pigiai pasimaitine, traukem tolyn. Sios dienos planas – Kumranas, o vakarop pasiekti Ein Gedi. Kadangi suktuju arabu taksi – jau iki kaulo igriso, nutarem tranzuoti. Taigi, mazumele palauke, per kelias masinas pasiekem Kumrana. Si vieta garsi ne tik savo nacionaliniu parku – kalnai tikrai stulbinanciai zavus. Siose vietodse beduinu aviganiai atrado Kumrano ritinius. Mazdaug pries 2 tukst. Metu, siek tiek pries Kristu cia gyveno atsiskyre Esejai – zydai maldininkai, nutare savo gyvenima paaukoti sv.Rastu perrasymui ir maldai. Gyveno jie labai asketiskai – kelis kartus per diena ritualiskai maudydavosi, drauge kukliai valgydavo ir labai daug perrasinedavo. Stai ju perrasyts ritinius ir atrodo. Dalis ju yra Jeruzalej, nedidele dalis – Vatikane. Filmas apie esejus buvo trumpas, taciau informatyvus. Kad ir nedidukas, muziejus labai graziai irengtas. Kiek pasivaikscioje, apziureje islikusias cisternsa, valgomojo, maudymosi voniu liekanas, patraukem siek tiek toliau kalnais. Taciau kadangi buvom su didelem kuprinem, gerai nepasirenge – i virsu nelipom – butu uztruke apie pusdieni. Atgalios griztant ir gaudant kita masina Ein Gedi link – vyko labai greitai. Pamaldusis ir jo pusiau girtas draugas arabai angliskai dorai nemokejo, taciau atrode labai draugiskai nusiteike. Oras ir gamta buvo nenusakomai paslaptingi. Desineje puseje driekesi pusauksciu uoletu kalnu virtine. Kaireje ramiai gludejo negyvoji jura. Virs jos ir apilnk rausvuosius kalnus kilo rausvas rukas. Dangus, pasak Roberto, apokaliptinis. Nusigavom iki pagrindinio pliazo – mat tik ten yra dusai – tikra atgaiva keliautojui pietuose. Ant vandens tikraja to zodzio prasme, pluduriavom. Vanduo – it aliejus. Geriau, kad i akis nepakliutu – velniskai grauzia. Pasimaude – lyg is naujo atgimeme. Buvo jau visiskai suteme – pats metas pasiieskoti vietas miegui. Atrade laukyme netolies Druskos juros, issrangem tiesiog po atviru dangum. Zvaigzdes.. gaila, kad buvom nuvarge, tai labai greit uzmigom. Antraip vis pasigereti tokiu vaizdu ir jausmu. Pakirdau su saule… lyg nujausdama… 3 diena En Gedi - Mazada Rytas po pasipluduriavimo druskvandenyje silde… Idienojus karstis kandziojo veida ir rankas. Nusimete i narva savo kuprines, patraukem Wadi David link. Zaluma – net jei ji kiek paskrudus - floros istroskusia sirdi gaivino. Akinanciai saules apsviestomis uolomis ir akmenimis kilom ir leidomes, pasiekdami gausesnius ar smulkesnius krioklius. Kur ne kur ganesi laukiniai gyvuleliai. Iki Wadi Arugot Judita nebeejo – ji pavargo. O man isijunge atrasis kvepavimas – norejau traukti tolyn ir tolyn… Po gero pusdienio pasivaiksciojimo kalnuose, sukom Masados link. Nutranzavom gana greitai… Taciau islipus, kalnas pasirode toks didelis ir taip toli, vienisas ir apleistas. Vos betempiant savo pavargusias kojas, nuskambejo pazadas ryt keltis i kalna vagoneliu. Atsipusti sustojom stotelej netolies bilietu pardavejo budeles. Pats parkas jau uzdares vartus – to ir tikejomes. Mums svarbiausias dalykas buvo pavalgyti. Buvom isvaikscioje visas savo jegas, todel vienam vaikinukui pasiulius – pita, humus ir tuna – seile nutiso iki keliu. Jis savo juokingu automobiuliuku – mes su Robertu susokom i stogu nedengta bagazine - mus nudangino iki jau uzsidariusio restoranelio. Maistas patiektas labai paprastas – mums tai nerupejo. Sukirtom greitai ir viska. Tik aisku akys ant kaktos persirito, kai isgirdom kaina. Vis tik nusidereje, sotus ir laimingi grizom prie savo mantos, kuria palike buvom bilietu pardavejui. Paprasti tualetai dulkiu apsestiesiems – isganymas. Apysvarus patraukem i akmenuotus laukus lygesnes vieteles galvai padeti. Vos sutemus akys paprase miego, ir dar kiek pasidairius i zvaigzdeta gilybe, panirau miegan… 4 diena Masada Pakirdau dar pries sauleteki. Zadejom keltis ankciau. Mat vis tik mintis i kalna kopti pesciomis nepasirode kvaila. Ropsciantis taip vadinamu "gyvaciu taku" aukstyn, islindusi is uz rytiniu kalnu saule, silde nugaras. Kalnas nepasirode labai aukstas, todel gana greitai pasiekeme virsune. Ant plokstumos – pilies griuvesiai. Kazkada tai buvo Erodo pilies kompleksas su voniomis, saunomis, menemis. Kiek veliau apie 1000 zydu zelotu cia nusizude nenoredami pasiduoti romenams. Dar po keliu simtmeciu Bizantijos laikotarpiu vienuoliai maldoje garbino Viespati. Vaizduote nesiojo mane vienu ar kitu amziumi. Netiketai gimtadieni svenciancio kibuce gvyenancios merginos pavaisino mus pusryciais – seniai jau valgiau ivairiu rusiu surius, saldumynus. Cia praleidom geras kelias valandas. Kelias namo tranzuojant kiek uztruko, taciau uztai susipazinom su labais skirtingais zmonemis, isgirdom ivairios muzikos – arabu, graiku, regi. Kelione turtinga ispudziais... Labai turtinga... Jis vedziojo, maitino, migde, saugojo...