Sunday, October 30, 2005

artyn

Gal ir keista, bet viena dienų, dėl kurių gaila, kad nesu Lietuvoje, kaip tik vėlinės...

Kai delnais apkabindavau liepsną, kai dangus ant žemės nuguldavo, ir nebyliai naktis susigerdavo į tylą, būdavau ten... Nežinau, ar senelis, ar sesė sugrįždavo paglostyt galvos, tačiau jiems aš ten bežodę psalmę niūnuodavau... Prikelsiu žvakę ir aš čia... O juk jau vėjas taip rudeniškai susivijo sode...

No comments: