Kasdienybė Ašdode

Atsikvėpiau... Jau kuris laikas kelioninį krepšį atidėjau į šalį. O ko gi ne. Paskutinį kartą su Jakobu Jeruzalėj blaškėmes... http://evatravelsmore.fotopic.net/c711085.html Tada jau net ir kvailiot pradėjom - fotomisiją "Vartai" išmąstėm. Kiūtinom aplink aptvertą Jeruzalės senamiestį, stojom prie vartų kaip tikri turistai ir prašėm praeivių mumis papyškint... Kai kuriems ne pro šal būtų akis pramankštint - vos telpam į kadrą mes ar vartai.
Lankėm Jakobo vietinius draugus... Keisti jie mažumą - praktiškai visi gėjai ar lesbietės. Hmm.. Man tikrai naujos patirtys, naujas pažinimas ir daug neatsakytų klaustukų.

Po visų pasikeliavimų matyt pajutau, kad turiu kiek pailsėti... Ir taip jau per šiuos metus apvažinėjom tiek, kad regis per savo gyvenimą tiek neteko keliaut.

Savo dienoraštį regis gūdžiai apleidau. Juk nei apie kelionę ant Taboro kalno http://www.evatravelsmore.fotopic.net/c665576.html, į Romą ar į Palermo, nei į Kiolną http://www.evatravelsmore.fotopic.net/c663869.html nepaminėjau. Gįžus iš pasiilgtosios Europos, jau kitą savaitgalį į Golaną patraukėm http://www.evatravelsmore.fotopic.net/c671884.html.

Matyt susikaupė pernelyg daug visko, kad tenka truputį atsipalaiduoti ir tiesiog Ašdode pabūti. O gal tai, kad po trupinį išsivažinėja savanoriai, noris su jais pabūti, skirti jiems laiko. Štai greitu laiku liksim tik mudvi su Rūta.

O gal ir dėl to, kad jau kuris laikas įsitaisiau naujoje vietoje ir ten darbuotis tenka ir savaitgaliais. Štai paskambina bosas ir sako "antrą valandą toje ir toje vietoje". Imi kamerą, ir skuti ten. Nors ne visada sužavėta būčiau. Per keletą savaičių teko pafilmuot kokį šešetą koncertų, keletą nuobodžių provincijos aukštuomenės suėjimų. Bet mokaisi žmogau, išbandai save. He he, juokas ima. Čia visada gali sutikti tuos pačius spaudos atstovus, tuos pačius politikus. KIEKVIENAME nors kiek žymesniame renginyje (įskaitant ir rugsėjo pirmąją, ir vaikų darbų parodą muziejuje, ir bendruomenės centro įkūrimą) pasirodo vietinių superherojų komanda - dj gerbiamas meras, vicemeras, fotografas ir keletas "šunelių" - būsimų jaunų politikų, dabar besišildančių po politikų sparneliais. Blogiausiai yra tai, kad visada gauni nurodymus jų veidus būtinai nufilmuot. Taigi kiekvianame kasmėnesiniame žurnale kiekviename reportaže matai tuos pačius iki kaulo įkyrėjusius veidus. Su tais pačiais pora fotografų jau gali susimirksėt. He he, stačiai įsispraudžiau į vietinę spaudą. He he, "pats" meras jau mumi pažįsta. Gavau "misiją" - surasti lietuvį, kolekcionuojantį pašto ženklus - su juo gerbiamasai ketintų susimainyt - 100 ant 100. Tai bent garbė....

Tačiau bosas - tikras kurmis. Ištrauka iš dienoraščio:
"Vita čia kada tai pametėjo straipsniuką apie Rusijoj siaučiančias magnetines audras. Matyt Izraely jos niekada ir nesiliauja... Susėdę prie skurdaus žydiško alaus su Robertu keikėm vietinių klaikią natūrą. Neįpratus aš buvau liudyti "skalbiam skalbiam džiaunam džiaunam - o! susidėvėjo! LAUK!" proceso. Susikrimtau matyt ne dėl to, kad vietinių taikliai vadinamas "Spielbergas" - varganos politinės prostitutės [ne per grubu taip vadinti...] vietinės televizijos vadovas ir mūsų bosas staiga "susireikšmino" ir uždraudė tai, kas jam - jei mastytų kiek į priekį ir ne į kišenes - galetų vienaip ar kitaip pasitarnauti... Ir vis tik... Man naiviai lietuvaitei nieko kito nelieka, kaip tik paplekšnoti per petį skanduojantiems "Pinigai valdo pasauli".. Ir nieko čia nepadarysi. Gera pirmoji pamoka. Kartoka, bet sveika... Dėka Eglės pasidalintų darbinių istorijų, smagiai pakikenom vakare nurydami paskutinius nuoskaudos lašus... Šiandien iš ryto nusliuogiau laiptais žemyn... Dar Jakobo palikta kava pasaldinau kiek rūsčias mintis... Įbrukau keletą sūrių sakinių pašnekovams anapus jūrų marių, ir suvokiau, kad nėra ko čia verkauti - įsaususios žemės neišmirkysi... Susirinkau išsibarsčiusius gabaliukus, ėjau pirmyn - gvildenti žydiškai marokietiškos kultūros..Nors sako, kad ir Lietuvoj taip yr, ir Italijoj... Matyt, gūdus tas sutvėrimas.. Žmogus..."

Tai kaip suprantote, daug laiko dabar skiriu savarankiškam mokymuisi apie technologijas. Kursų jokių čia nėra, tai vienas kitam padedam savo įžvalgomis. Pati televizijos komanda - vienas cirkas. Be mūsų savanorių dar darbuojas pagyvenusio amžiaus Galina, imigrantė iš Rusijos (neseniai atradom, kad ji - krikščionė. Tik turim tylėt it žuvys - gi darbą antraip prarastų :) Ji - profesionalė, todėl šį tą galima pasimokyt. Hehe, Robertas tai juokias iš senamadiškumo - tačiau pastebėjom, kad ji irgi jau dinamikos į savo montuojamus darbus įpina. Orian - boso Dudu (apie jį jau supratot iš aukščiau aprašytų eilučių) - dutekrėčia. Nuolat vienas su kitu besiėda - tikrąja to žodžio prasme. Ji - nemėgėja pluštis. Tačiau čia - vienintelis šansas su ja darbuotis, nes ji moka anglų kalbą. Tik Robertui su ja darbuotis labai pakyrėjo - ji būtinai turi įsiterpti ir pasipasakot apie žaliuosius batukus ar paskutinius gerbėjus. Man plaukai šiaušias, nes teks su ja dirbt - o aš tokių mergaitiškų plepalų nepakenčiu. Yossi, mūsų vadinamas Joške, tikras parazitas gero berniuko veidu. Toks mielas bendrauti, o žiū jau susirietės Dudu skundžia, ką mes taip ar ne taip padarom. Štai visai netikėtai 200 val. darbo Roberto ir Heilikos filmą tiesiog paėmė ir ištrynė. Iš to greitumo ar žioplumo... Tik va Robertas jau išvažiuoja ir teks likti vienai. Darbų padaugės, bet matyt greičiau viską įsisavinsiu.

Neseniai suszgribau, kad tik keli mėnesiai teliko iki pabaigos. Jau pradedu dairytis į Lietuvą, nors nemenkai dar dalykų laukia. Šią savaitę švęsime Roš Hašana - žydiškus naujuosius metus. Kitą savaitę Jom Kipur - atgailos dienas. Dar šį mėnesį galėsim matyt palmėm dengtose pašiūrėse žydukus matyt - bus Sukot - Palapinių šventė. Tai žydai švenčia čia užtektinai... Dar labai noriu aplankyt draugus Betliejuje. Ir šiaip po Vakarų Krantą pasivažinėt. Štai pora anglų atvažiuoja socialinio filmuko apie palestiniečius ir izraeliečius sukti, tai aš aišku jau dabar spirgu įsitrinti.

Žvelgdama atgalios susimąstau.. Tiek daug visko patirta... Kaip aš viską tai susiesiu su savo buvusiom studijom, savo ateitim.. Klaustukas toks didelis, kad net kartais spangu daros. Kur tolyn? Kaip? Ar pavyks? Bet Jam atiduodu nerimą... Atvirai tariant - taip neramu grįžt namo... Nors taip brangius žmones aplankyt, apkabint - kad ir šios nakties lėktuvu...

he he, o čia keletas pasvarstymų iš mano dienoraščio:
Šiandien it pipirų prikirtę. Ir ko mes ten dar toje tuštybių tpfu vos nepasakiau karalystėj tebeieškom. Vis dar bandom kažką pokštaus išknisti... Na ką gi. Šįkart bizūną pasidrožėm praskalbti kvailučių kailiams. Kai ankščiau Kaune gyvendama neturėjau televizoriaus, man regis buvau laimingas žmogus. Nugi daba tekdavo su penkių kitų nosių televiziniais įnoriais taikytis. He he, ir būdama būtent čia šventoj žemėj sužinau apie pasaulio "gudročius". Tas pamirštas susierzinimo jausmas vėl manyje supulsuoja... Mano nuomone, niekas lai nedrįsta lenktyniauti su - kaip prityre mtv analitikai pasakytų - kiek pasenusia rubrika "noriu įžymybės veido". Sėdi iki mėlyno skausmo įsikibus į kėdės rankenas mergina ir bando išstenėti šypseną. "Noriu buti kaip Britney Spears". Aleliuja. Lyg vienos šmėklos būtų maža... Ir visai rimtai gydytojai išpiešia apvalios figūros mergaitei "šiokį tokį pagražinimą". It po gerų muštynių užsisenėjusi alkoholikė [kiti spjaudosi, kad tik nepakliūtų į kokią avariją, o čia prasom savo laisva valia ismargina savo puosmena] begydama ji bando sugrazinti savo vargse pagarba.
Žiū, žuvies veido dvyniai atidrožia ir visai ramiai sau išpoškina, kad nori panešėti į garsųjį apvalaus veido Bradą Pitą. Aleliuja nr. 2! Nu iš kur tiek drasos jaunikaičiams. Papluša plastikos ekspertas, ir lašas panašumo kažkur išgaruoja broliams prabilus. He he, matyt balso aparatas dar nebuvo atpigintas supermarkete. Ir garsenybių smegenų internete nieks neišpardavinėjo. O TUOJ BUS!! Ir nė nebando manęs dabar ant laužo kas degint, nes nebereiks šimtmečių laukt [o gal jau yra...]. Susėdę prunkštėm į delną, nes bandem cia tobulinti tokius "žaidimus su savo gyvenimu". Tegul tos britnių ir pitų grupuotės [man regis jau geros futbolo komandos susidarytų, na gal kokis Cruisas ar Lopez nukonkuruotų] į narvą suleidžiamos būva... O mes stebėsim, kaip šis žiurkinis eksperimentas veikia - ar vienas pitas nepavydi, kad kitas pitas nukabina trečią britnę. O gal dar kokių naujų reiškinių atrastumėm. He he, matyt profesinis sindromas manęs nepalieka...
Na, o paskui tai jau galima ir valstybei pasitarnaut. Kruzai bus pėstininkai, lakūnais paskirti pitai. Ir visas holivudas eina kariaut lai irakan. O ką? Ir taip jau europinė balta masė perdaug išsiskirianti. Sunku mumi būna atskirti vieną juodaodį ar azijatą nuo kito. Nėr čia ko būt kitokiais.
He he, kariaut su arabais nebūtų pavojinga. Kur kas šmaikštesnis - civilinis karas. 3 pitai prieš 3 pitus. He he, gali būti čia lansktus - pozicijas netycia sumainyt... O kas pastebės... Galėjom ant kušetės išsidrėbę ir daugiau absurdiškų situacijų sukurpti, alia kad toks tuštumas vargina... Ir kam dar tebesikamuoja klono šalininkai? Juk jau juos tokiais "pagalbos projektais" lenkia intelekto nesugadinta mtv...

Religija Ashdode
Na ir ką?.. Ogi šiandien išmastėme, kad Izraelyje - o gal būkime politiškai korektiški vietiniu sociologinių stebėjimų atžvilgiu - Ašdode, galima drąsiai skelbti naujos religijos įsišaknijimą. Pradžiai duokime darbinį pavadinimą "Molas". Religijos tyrinėtojai matyt turetų priskirti tai pagonybei, nes dievukų čia - ištisos lentynos. Ir visi jie - tikros šventienos - pabandyk tik paprieštaraut kasdien išdidžius ratus išdrožiančiai merginai, kuriai "pasimelst" - tikra priedermė. Kasdien, tuo pačiu laiku, sukart kuklia procesiją, aplankyt ir apglostyt visus, kad neduokdie kuris nors neliktų pražiopsotas. O neliks - juk visi tokie spalvoti, margi, blizgantys.

Šventykloje - kaip ir pridera - viskas išlankstyta į daug mažų koplyčių su mažais spalvingais altorėliais. Jūsų paslaugoms - kunigai - čia pat. Kiekvienas turi savo išmoktus poterius, bet dažniausiai ji - iškamuotam "tikinčiajam" - tikra sielos atgaiva. Tik paklausykite - iškuiti kokį skuduraitį, užtempi ant savęs ar jis tiesiog nukara palikdamas erdvės papildomam "tikinčiajam", ir spėkit ką gi "kunigas" porina?. "Oi, kaip jumi tinka!!". Tai - žinoma - palaiko vargšą pasimetėlį savo sielos viduje... Jei esi netvirtas savo tikėjime, tai garbės žodis, gali 2/3 ilgio, kauliukų nesiekiančias kelnes - susigundyti nusipirkti. Taigi "kunigas" pasake. Šventa matyt...

"Tikintieji broliai ir sesės" stropiai susiplanuoja savo laiką aplankyti šventovę. Reiktų užeit po darbo - gal kas naujo "dvasiniam" gyvenime... Štai ir penktadienis iš ryto laisvas - skirkime pusdienį ten. Taipgi blogai jaučiamės - o ten nuėjus, širdis atsigauna. Visi "tikintieji" čia - nepažįsta vienas kito, tačiau jaučia tam tikra vienybę.. išgyvena vidinį pasitenkinimą, ramybę, ir patenkinti bei įkvėpti grižta namo šabui. Jei tu - vargšė pasimetusi savyje avis - išejai susinervinus, tai tik dėlto, kad matyt blogai meldeisi.. Matyt, i kunigą nesikreipei.. Ar visų dievukų neapčiupinejai... Ir jie dabar tave baudžia tokia prasta savijauta...

O visagalis visaapimantis dievas Pinigas tik tyliai prunkščia čia sau į delną.

Ir susimaščiau dabar.. Juokėmės cia mes iš ašdodiečių, kikenom iki susirietimo diagnozuodami reiškinį... Ir kaip nemalonu patapo, kad vis tik IR VĖL visiškai tą pačią religija rasiu grįžus namo...

Visi pasaulio "tikintieji" - vienykimės...